Magnio trūkumas – tai būklė, kai organizme trūksta magnio – esminio mineralo, dalyvaujančio daugiau nei 300 biocheminių reakcijų, reikalingų energijos apykaitai, kraujo spaudimo kontrolei, raumenų bei nervų sistemos veiklai.
Dėl magnio trūkumo dažnai išsivysto simptomai, panašūs į kitus negalavimus, todėl jo atpažinimas gali būti sudėtingas. Šis mineralas yra itin svarbus visam organizmui, todėl net nedidelis disbalansas gali paveikti savijautą.
Toliau straipsnyje aptariami dažniausi magnio trūkumo požymiai, priežastys, dėl kurių jis pasireiškia, bei metodai, kaip atkurti magnio kiekį organizme ir palaikyti optimalų sveikatos lygį.
Pagrindiniai magnio trūkumo simptomai
Pirmieji magnio trūkumo simptomai dažniausiai susiję su raumenų ir nervų sistemos veikla. Gali pasireikšti raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, silpnumas, dirglumas, jutimo sutrikimai bei nuolatinis nuovargis, nesusijęs su poilsiu.
Trūkstant magnio, nervų sistemos pusiausvyra sutrinka, o organizmui tampa sunkiau reguliuoti emocijas. Pastebimas padidėjęs nerimas, miego sutrikimai, prasta koncentracija. Kai kuriais atvejais pasireiškia raumenų spazmai, traukuliai ar net nevalingi judesiai.
Vaikams magnio trūkumas gali pasireikšti neramumu arba hiperaktyvumu. Suaugusiesiems – lėtiniu energijos trūkumu ar sumažėjusiu atsparumu stresui. Šie simptomai dažnai atsiranda palaipsniui, todėl svarbu įsiklausyti į savo kūną ir atpažinti požymius, rodančius, kad organizme trūksta magnio.
Išsivysčiusio magnio trūkumo požymiai
Sunkus magnio trūkumas gali sukelti rimtų neurologinių ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų. Traukuliai, haliucinacijos ar painiava – požymiai, rodantys pažeistą nervų funkciją. Dėl magnio trūkumo gali sutrikti širdies ritmas – pasireiškia prieširdžių virpėjimas, skilvelinė tachikardija ar kiti aritmijos tipai, kurie kelia pavojų gyvybei.
Šis mineralas taip pat svarbus kaulų sistemai – trūkstant magnio, didėja osteoporozės ir kaulų lūžių rizika. Gali pasireikšti tetanija – nuolatiniai nevalingi raumenų spazmai, lydimi stipraus silpnumo ar koordinacijos sutrikimų.
Endokrininiai ir metaboliniai pokyčiai, tokie kaip kalcio disbalansas, atsparumas insulinui, rūgščių ir šarmų pusiausvyros pažeidimai – dar vienas signalas, kad magnio kiekį organizme būtina atkurti. Tokie simptomai dažnai atsiranda kartu su kitais sisteminiais sutrikimais ir reikalauja skubios gydytojo pagalbos.
Magnio trūkumas sutrikdo žarnyno raumenų darbą ir slopina peristaltiką, todėl gali atsirasti vidurių užkietėjimas ir stagnacija, vedantys prie pilvo pūtimo bei žarnyno spazmų. Magnis dalyvauja reguliuojant neurotransmiterius ir melatonino sintezę, todėl jo nebuvimas sukelia miego sutrikimus, įskaitant sunkumus užmigti ir prastesnę miego kokybę . Ilgalaikis magnio stygius – ypač kartu su žarnyno sutrikimais – gali trukdyti vitamino B12 ir vitamino D pasisavinimui: magnio reikia vitamino D aktyvinimui ir virškinimo fermentų veiklai. Kai vitamino B12 trūksta dėl malabsorbcijos ar virškinimo problemų, gali pasireikšti vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas bei žarnyno diskomfortas .
Magnio trūkumo priežastys
Magnio trūkumą dažniausiai lemia trijų rūšių veiksniai: netinkama mityba, sveikatos būklės ir tam tikrų vaistų vartojimas. Daugeliui žmonių trūksta magnio dėl per mažo kiekio maisto produktuose – ypač jei racione vyrauja perdirbti produktai, o stinga lapinių daržovių, riešutų ir pilno grūdo maisto.
Kai kurie vaistai – diuretikai, protonų siurblio inhibitoriai, antibiotikai – gali sutrikdyti magnio įsisavinimą arba padidinti jo išsiskyrimą. Tokiais atvejais magnis organizme išbalansuojamas greičiau nei pastebimi simptomai.
Magnio trūkumą taip pat gali sukelti lėtinės ligos: 2 tipo diabetas, virškinimo sutrikimai, alkoholizmas, inkstų ligos. Šios būklės trukdo organizmui pasisavinti ar išlaikyti magnį, todėl ilgainiui organizmui tampa vis sunkiau palaikyti stabilų magnio kiekį.
Mitybos ir įsisavinimo problemos
Apie magnio trūkumą svarbu kalbėti ne tik ligų kontekste, bet ir vertinant šiuolaikinę mitybą. Rafinuoti maisto produktai praranda iki 80 % šio mineralo, o intensyvus perdirbimas ir sumažėjęs dirvožemio derlingumas lemia, kad net sveiki produktai gali turėti mažiau magnio nei anksčiau.
Magnio trūkumą gali sukelti:
Virškinimo sutrikimai, tokie kaip Krono liga ar celiakija, – jie pažeidžia žarnyno gleivinę, per kurią pasisavinamas magnis.
Kalcio, cinko ar geležies perteklius – šie mineralai konkuruoja dėl įsisavinimo kanalų ir gali sumažinti magnio absorbciją.
Gyvenimo būdo veiksniai – per didelis cukraus, kofeino ar fosfatų vartojimas (pvz., gazuotuose gėrimuose) spartina magnio šalinimą su šlapimu.
Kai trūksta magnio ir jo pasisavinimas yra ribotas, organizmui sunku išlaikyti stabilų magnio kiekį organizme, net jei jo vartojama pakankamai.
Vaistų sukelta magnio trūkumo rizika
Kai kurie vaistai tiesiogiai veikia magnio apykaitą ir gali sukelti ilgalaikį trūkumą. Ypač rizikingi tiazidiniai ir kilpiniai diuretikai – jie sumažina TRPM6 ekspresiją ir trikdo inkstų gebėjimą išlaikyti magnį. Ilgalaikis šių vaistų vartojimas yra didelė grėsmė vyresnio amžiaus žmonėms.
Antimikrobiniai vaistai taip pat gali turėti šalutinį poveikį:
Aminoglikozidai – mažina reabsorbciją ir gali sukelti hiperaldosteronizmą.
Chinolonai ir tetraciklinai – trikdo magnio įsisavinimą; šių vaistų vartojimą reikia derinti kartu su maistu arba atskirai nuo magnio papildų.
Amfotericinas B – sukelia nefrotoksiškumą, didina magnio klirensą.
Foskarnetas – veikia kaip magnio chelatorius, dar labiau mažinantis jo kiekį organizme.
Dializuojamiems pacientams magnio kiekį organizme palaikyti tampa ypač sunku, todėl būtina nuolatinė būklės stebėsena ir magnio kiekio reguliavimas.
Ligos, trukdančios magnio pasisavinimui
Magnio trūkumą sukelia fiziologiniai sutrikimai, kurie trikdo jo absorbciją, skatina per didelį išsiskyrimą ar keičia pasiskirstymą organizme.
Pagrindiniai sveikatos sutrikimai, trikdantys magnio balansą:
Uždegiminės žarnyno ligos – Krono liga ir celiakija pažeidžia žarnyno gleivinę, atsakingą už magnio įsisavinimą.
Lėtinis viduriavimas – pagreitina žarnyno tranzitą, dėl to magnis nepasisavinamas ir mažėja jo atsargos.
Inkstų funkcijos sutrikimai – lėtinės inkstų ligos ir diabetinė nefropatija mažina inkstų gebėjimą sulaikyti magnį.
Endokrininiai sutrikimai – cukrinis diabetas ir hipoparatiroidizmas skatina padidintą magnio išsiskyrimą su šlapimu.
Vyresnis amžius – mažina žarnyno absorbcijos efektyvumą ir didina inkstų klirensą, ypač esant kelioms gretutinėms ligoms.
Rizikos grupės, kurioms gresia magnio trūkumas
Padidėjusi magnio trūkumo rizika būdinga sergantiesiems 2 tipo diabetu, celiakija ir lėtinėmis inkstų ligomis – visos šios būklės trikdo magnio įsisavinimą arba didina jo netekimą.
Riziką dar labiau padidina šie gyvenimo būdo veiksniai:
nuolatinis stresas
gausus alkoholio vartojimas
mityba, kurioje trūksta magnio turtingų produktų (pvz., riešutų, lapinių daržovių)
Padidintą pažeidžiamumą turi žmonės, vartojantys vaistus, tokius kaip diuretikai, protonų siurblio inhibitoriai ar tam tikri antibiotikai, nes šie preparatai trikdo magnio pusiausvyrą organizme.
Pažeidžiamos medicininės būklės
Tam tikros ligos pažeidžia magnio pusiausvyrą organizme, todėl kai kurioms pacientų grupėms trūkumo rizika žymiai didesnė. Svarbiausi rizikos veiksniai:
Virškinimo sutrikimai – celiakija, Krono liga ir lėtinis viduriavimas silpnina magnio absorbciją arba didina jo netekimą su išmatomis. Malabsorbcija ypač dažna pacientams po klubinės žarnos rezekcijos.
Endokrininiai sutrikimai – 2 tipo diabetas, hiperaldosteronizmas ir hipotirozė keičia magnio apykaitą per hormoninius mechanizmus, skatindami jo netekimą arba slopindami pasisavinimą.
Sergant šiomis būklėmis svarbu reguliariai stebėti magnio lygį, koreguoti mitybą, prireikus vartoti papildus. Net geriamasis vanduo gali reikšmingai prisidėti prie kasdienio magnio kiekio.
Gyvenimo būdo veiksniai, skatinantys magnio trūkumą
Net esant pakankamam magnio suvartojimui, kai kurie įpročiai stipriai trikdo jo pusiausvyrą:
Alkoholis – reguliariai vartojamas alkoholis spartina magnio išsiskyrimą su šlapimu ir mažina jo pasisavinimą žarnyne, ypač dideliais kiekiais.
Vakarietiška mityba – perdirbti produktai netenka iki 90 % magnio, o intensyvi žemdirbystė dar labiau sumažina šio mineralo kiekį maiste.
Fizinis krūvis – aktyviai sportuojant didėja magnio netekimas su prakaitu, o atsargų nepapildžius – jos greitai išsenka.
Stresas ir miego stoka – streso hormonai spartina magnio šalinimą.
Kofeinas, rūkymas ir narkotinės medžiagos – trikdo magnio įsisavinimą ir didina jo išsiskyrimą.
Šie veiksniai dažnai veikia kartu, todėl jų koregavimas yra esminis žingsnis siekiant palaikyti tinkamą magnio kiekį organizme.
Magnio trūkumo nustatymas
Magnio kiekio nustatymas sudėtingas, nes mažiau nei 1 % šio mineralo cirkuliuoja kraujyje – likusi dalis yra ląstelėse. Dėl to standartiniai serumo tyrimai dažnai neaptinka subklinikinio trūkumo, net kai rezultatai patenka į normos ribas (0,85–1,05 mmol/l).
Tikslesni vertinimo metodai:
Kraujo tyrimas – serumo magnio kiekio nustatymas, dažnai derinamas su kalio ir kalcio tyrimais, siekiant įvertinti elektrolitų balansą.
24 val. šlapimo tyrimas – magnio kiekis mažesnis nei 0,5 mmol per parą rodo trūkumą; daugiau nei 1 mmol – galimą inkstų funkcijos nepakankamumą.
Magnio tolerancijos testas – nustatomas organizmo gebėjimas sulaikyti magnį po parenterinio vartojimo. Sulaikymas ≥51 % rodo trūkumą, ypač rizikos grupių pacientams.
Magnio trūkumo gydymas ir prevencija
Dideliam trūkumui gydyti skiriamas intraveninis magnio sulfatas (2–4 g). Vidutinio sunkumo atvejais taikomos pertraukto į veną leidimo schemos arba vartojami geriami papildai.
Pagrindiniai prevencijos ir palaikymo būdai:
Maistas – magnio gausu riešutuose, sėklose, lapiniuose žalumynuose, ankštinėse daržovėse.
Papildai – rekomenduojami biologiniu požiūriu geriau pasisavinami junginiai: glicinatas, citratas arba malatas (vietoje magnio oksido).
Vartojimo laikas – ryte papildai padeda medžiagų apykaitai, vakare – pagerina miegą.
Gydytojai turi reguliariai vertinti elektrolitų lygį ir koreguoti vaistų vartojimą, ypač jei skiriami diuretikai, protonų siurblio inhibitoriai ar antibiotikai. Vitaminas D pagerina magnio pasisavinimą, o pakankamas geriamojo vandens kiekis palaiko bendrą mineralų balansą.
Magnio trūkumas: DUK
Ar magnio trūkumas gali lemti svorio augimą ar sunkumus metant svorį?
Mažas magnio kiekis susijęs su atsparumu insulinui, energijos apykaitos sutrikimais ir pakitusia riebalų apykaita. Nutukusių asmenų magnio kiekis dažnai mažesnis, o papildai gali nežymiai sumažinti KMI tiems, kuriems nustatyti metaboliniai sutrikimai. Didžiausia nauda pastebima pacientams, turintiems atsparumą insulinui, o ne sveikiems asmenims.
Per kiek laiko magnio papildai pagerina trūkumo simptomus?
Lengvas trūkumas dažniausiai pagerėja per 1–3 mėnesius. Vidutinio sunkumo ar sunkiais atvejais pagerėjimas užtrunka 3–6 mėnesius. Pirmieji teigiami pokyčiai – mažesnis raumenų mėšlungis ir geresnis miegas – pasireiškia po kelių savaičių. Sunkiu atveju (kai magnio lygis <0,4 mmol/l) IV papildai veikia per 7 dienas, o geriamieji – po maždaug 6 savaičių. Lėtiniam trūkumui pašalinti gali prireikti iki 2–3 metų.
Ar yra genetinių veiksnių, turinčių įtakos magnio įsisavinimui?
Taip, magnio įsisavinimui įtakos turi keli genetiniai veiksniai. TRPM6 geno rs11144134 T alelis, aptinkamas 92 % amerikiečių, sumažina magnio kiekį serume iki 20 %. CASR geno rs17251221 G alelis padidina inkstų reabsorbciją. Magnio apykaitai taip pat turi įtakos ATP2B1, DCDC5, HOXD9, LUZP2 ir SHROOM3 mutacijos. Paveldimi sutrikimai, tokie kaip HSH ar Gitelmano sindromas, tiesiogiai veikia magnio homeostazę.
Ar magnio trūkumas gali paūminti autoimunines ligas?
Nepakankamas magnio kiekis skatina IL-6, IL-17 ir TNF-α gamybą ir slopina reguliuojančiųjų T ląstelių aktyvumą. Tai padidina išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito ir sisteminės raudonosios vilkligės aktyvumą. Papildai padeda sumažinti uždegimo žymenis ir oksidacinį stresą, palengvindami simptomus.
Ar magnis sąveikauja su vaistais, pavyzdžiui, antibiotikais?
Magnis mažina tetraciklinų ir fluorochinolonų absorbciją – juos reikia vartoti atskirai (2–6 valandų intervalu). Jis taip pat 20–40 % silpnina bisfosfonatų ir gabapentino poveikį. Protonų siurblio inhibitoriai ir diuretikai mažina magnio kiekį, todėl pacientams, ypač sergantiems inkstų ligomis, reikia reguliarios stebėsenos. Visais atvejais būtina pasitarti su gydytoju dėl tinkamo derinimo.
Sveiki! Sunku išsirinkti tinkamą produktą? Mielai atsakysiu į Jums kylančius klausimus ir padėsiu išsirinkti, atsižvelgdama į Jūsų individualius poreikius.
Magnio trūkumas: simptomai, priežastys ir dar daugiau
Magnio trūkumas – tai būklė, kai organizme trūksta magnio – esminio mineralo, dalyvaujančio daugiau nei 300 biocheminių reakcijų, reikalingų energijos apykaitai, kraujo spaudimo kontrolei, raumenų bei nervų sistemos veiklai.
Dėl magnio trūkumo dažnai išsivysto simptomai, panašūs į kitus negalavimus, todėl jo atpažinimas gali būti sudėtingas. Šis mineralas yra itin svarbus visam organizmui, todėl net nedidelis disbalansas gali paveikti savijautą.
Toliau straipsnyje aptariami dažniausi magnio trūkumo požymiai, priežastys, dėl kurių jis pasireiškia, bei metodai, kaip atkurti magnio kiekį organizme ir palaikyti optimalų sveikatos lygį.
Pagrindiniai magnio trūkumo simptomai
Pirmieji magnio trūkumo simptomai dažniausiai susiję su raumenų ir nervų sistemos veikla. Gali pasireikšti raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, silpnumas, dirglumas, jutimo sutrikimai bei nuolatinis nuovargis, nesusijęs su poilsiu.
Trūkstant magnio, nervų sistemos pusiausvyra sutrinka, o organizmui tampa sunkiau reguliuoti emocijas. Pastebimas padidėjęs nerimas, miego sutrikimai, prasta koncentracija. Kai kuriais atvejais pasireiškia raumenų spazmai, traukuliai ar net nevalingi judesiai.
Vaikams magnio trūkumas gali pasireikšti neramumu arba hiperaktyvumu. Suaugusiesiems – lėtiniu energijos trūkumu ar sumažėjusiu atsparumu stresui. Šie simptomai dažnai atsiranda palaipsniui, todėl svarbu įsiklausyti į savo kūną ir atpažinti požymius, rodančius, kad organizme trūksta magnio.
Išsivysčiusio magnio trūkumo požymiai
Sunkus magnio trūkumas gali sukelti rimtų neurologinių ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų. Traukuliai, haliucinacijos ar painiava – požymiai, rodantys pažeistą nervų funkciją. Dėl magnio trūkumo gali sutrikti širdies ritmas – pasireiškia prieširdžių virpėjimas, skilvelinė tachikardija ar kiti aritmijos tipai, kurie kelia pavojų gyvybei.
Šis mineralas taip pat svarbus kaulų sistemai – trūkstant magnio, didėja osteoporozės ir kaulų lūžių rizika. Gali pasireikšti tetanija – nuolatiniai nevalingi raumenų spazmai, lydimi stipraus silpnumo ar koordinacijos sutrikimų.
Endokrininiai ir metaboliniai pokyčiai, tokie kaip kalcio disbalansas, atsparumas insulinui, rūgščių ir šarmų pusiausvyros pažeidimai – dar vienas signalas, kad magnio kiekį organizme būtina atkurti. Tokie simptomai dažnai atsiranda kartu su kitais sisteminiais sutrikimais ir reikalauja skubios gydytojo pagalbos.
Magnio trūkumas sutrikdo žarnyno raumenų darbą ir slopina peristaltiką, todėl gali atsirasti vidurių užkietėjimas ir stagnacija, vedantys prie pilvo pūtimo bei žarnyno spazmų. Magnis dalyvauja reguliuojant neurotransmiterius ir melatonino sintezę, todėl jo nebuvimas sukelia miego sutrikimus, įskaitant sunkumus užmigti ir prastesnę miego kokybę . Ilgalaikis magnio stygius – ypač kartu su žarnyno sutrikimais – gali trukdyti vitamino B12 ir vitamino D pasisavinimui: magnio reikia vitamino D aktyvinimui ir virškinimo fermentų veiklai. Kai vitamino B12 trūksta dėl malabsorbcijos ar virškinimo problemų, gali pasireikšti vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas bei žarnyno diskomfortas .
Magnio trūkumo priežastys
Magnio trūkumą dažniausiai lemia trijų rūšių veiksniai: netinkama mityba, sveikatos būklės ir tam tikrų vaistų vartojimas. Daugeliui žmonių trūksta magnio dėl per mažo kiekio maisto produktuose – ypač jei racione vyrauja perdirbti produktai, o stinga lapinių daržovių, riešutų ir pilno grūdo maisto.
Kai kurie vaistai – diuretikai, protonų siurblio inhibitoriai, antibiotikai – gali sutrikdyti magnio įsisavinimą arba padidinti jo išsiskyrimą. Tokiais atvejais magnis organizme išbalansuojamas greičiau nei pastebimi simptomai.
Magnio trūkumą taip pat gali sukelti lėtinės ligos: 2 tipo diabetas, virškinimo sutrikimai, alkoholizmas, inkstų ligos. Šios būklės trukdo organizmui pasisavinti ar išlaikyti magnį, todėl ilgainiui organizmui tampa vis sunkiau palaikyti stabilų magnio kiekį.
Mitybos ir įsisavinimo problemos
Apie magnio trūkumą svarbu kalbėti ne tik ligų kontekste, bet ir vertinant šiuolaikinę mitybą. Rafinuoti maisto produktai praranda iki 80 % šio mineralo, o intensyvus perdirbimas ir sumažėjęs dirvožemio derlingumas lemia, kad net sveiki produktai gali turėti mažiau magnio nei anksčiau.
Magnio trūkumą gali sukelti:
Kai trūksta magnio ir jo pasisavinimas yra ribotas, organizmui sunku išlaikyti stabilų magnio kiekį organizme, net jei jo vartojama pakankamai.
Vaistų sukelta magnio trūkumo rizika
Kai kurie vaistai tiesiogiai veikia magnio apykaitą ir gali sukelti ilgalaikį trūkumą. Ypač rizikingi tiazidiniai ir kilpiniai diuretikai – jie sumažina TRPM6 ekspresiją ir trikdo inkstų gebėjimą išlaikyti magnį. Ilgalaikis šių vaistų vartojimas yra didelė grėsmė vyresnio amžiaus žmonėms.
Antimikrobiniai vaistai taip pat gali turėti šalutinį poveikį:
Dializuojamiems pacientams magnio kiekį organizme palaikyti tampa ypač sunku, todėl būtina nuolatinė būklės stebėsena ir magnio kiekio reguliavimas.
Ligos, trukdančios magnio pasisavinimui
Magnio trūkumą sukelia fiziologiniai sutrikimai, kurie trikdo jo absorbciją, skatina per didelį išsiskyrimą ar keičia pasiskirstymą organizme.
Pagrindiniai sveikatos sutrikimai, trikdantys magnio balansą:
Rizikos grupės, kurioms gresia magnio trūkumas
Padidėjusi magnio trūkumo rizika būdinga sergantiesiems 2 tipo diabetu, celiakija ir lėtinėmis inkstų ligomis – visos šios būklės trikdo magnio įsisavinimą arba didina jo netekimą.
Riziką dar labiau padidina šie gyvenimo būdo veiksniai:
Padidintą pažeidžiamumą turi žmonės, vartojantys vaistus, tokius kaip diuretikai, protonų siurblio inhibitoriai ar tam tikri antibiotikai, nes šie preparatai trikdo magnio pusiausvyrą organizme.
Pažeidžiamos medicininės būklės
Tam tikros ligos pažeidžia magnio pusiausvyrą organizme, todėl kai kurioms pacientų grupėms trūkumo rizika žymiai didesnė. Svarbiausi rizikos veiksniai:
Sergant šiomis būklėmis svarbu reguliariai stebėti magnio lygį, koreguoti mitybą, prireikus vartoti papildus. Net geriamasis vanduo gali reikšmingai prisidėti prie kasdienio magnio kiekio.
Gyvenimo būdo veiksniai, skatinantys magnio trūkumą
Net esant pakankamam magnio suvartojimui, kai kurie įpročiai stipriai trikdo jo pusiausvyrą:
Šie veiksniai dažnai veikia kartu, todėl jų koregavimas yra esminis žingsnis siekiant palaikyti tinkamą magnio kiekį organizme.
Magnio trūkumo nustatymas
Magnio kiekio nustatymas sudėtingas, nes mažiau nei 1 % šio mineralo cirkuliuoja kraujyje – likusi dalis yra ląstelėse. Dėl to standartiniai serumo tyrimai dažnai neaptinka subklinikinio trūkumo, net kai rezultatai patenka į normos ribas (0,85–1,05 mmol/l).
Tikslesni vertinimo metodai:
Magnio trūkumo gydymas ir prevencija
Dideliam trūkumui gydyti skiriamas intraveninis magnio sulfatas (2–4 g). Vidutinio sunkumo atvejais taikomos pertraukto į veną leidimo schemos arba vartojami geriami papildai.
Pagrindiniai prevencijos ir palaikymo būdai:
Gydytojai turi reguliariai vertinti elektrolitų lygį ir koreguoti vaistų vartojimą, ypač jei skiriami diuretikai, protonų siurblio inhibitoriai ar antibiotikai. Vitaminas D pagerina magnio pasisavinimą, o pakankamas geriamojo vandens kiekis palaiko bendrą mineralų balansą.
Magnio trūkumas: DUK
Ar magnio trūkumas gali lemti svorio augimą ar sunkumus metant svorį?
Mažas magnio kiekis susijęs su atsparumu insulinui, energijos apykaitos sutrikimais ir pakitusia riebalų apykaita. Nutukusių asmenų magnio kiekis dažnai mažesnis, o papildai gali nežymiai sumažinti KMI tiems, kuriems nustatyti metaboliniai sutrikimai. Didžiausia nauda pastebima pacientams, turintiems atsparumą insulinui, o ne sveikiems asmenims.
Per kiek laiko magnio papildai pagerina trūkumo simptomus?
Lengvas trūkumas dažniausiai pagerėja per 1–3 mėnesius. Vidutinio sunkumo ar sunkiais atvejais pagerėjimas užtrunka 3–6 mėnesius. Pirmieji teigiami pokyčiai – mažesnis raumenų mėšlungis ir geresnis miegas – pasireiškia po kelių savaičių. Sunkiu atveju (kai magnio lygis <0,4 mmol/l) IV papildai veikia per 7 dienas, o geriamieji – po maždaug 6 savaičių. Lėtiniam trūkumui pašalinti gali prireikti iki 2–3 metų.
Ar yra genetinių veiksnių, turinčių įtakos magnio įsisavinimui?
Taip, magnio įsisavinimui įtakos turi keli genetiniai veiksniai. TRPM6 geno rs11144134 T alelis, aptinkamas 92 % amerikiečių, sumažina magnio kiekį serume iki 20 %. CASR geno rs17251221 G alelis padidina inkstų reabsorbciją. Magnio apykaitai taip pat turi įtakos ATP2B1, DCDC5, HOXD9, LUZP2 ir SHROOM3 mutacijos. Paveldimi sutrikimai, tokie kaip HSH ar Gitelmano sindromas, tiesiogiai veikia magnio homeostazę.
Ar magnio trūkumas gali paūminti autoimunines ligas?
Nepakankamas magnio kiekis skatina IL-6, IL-17 ir TNF-α gamybą ir slopina reguliuojančiųjų T ląstelių aktyvumą. Tai padidina išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito ir sisteminės raudonosios vilkligės aktyvumą. Papildai padeda sumažinti uždegimo žymenis ir oksidacinį stresą, palengvindami simptomus.
Ar magnis sąveikauja su vaistais, pavyzdžiui, antibiotikais?
Magnis mažina tetraciklinų ir fluorochinolonų absorbciją – juos reikia vartoti atskirai (2–6 valandų intervalu). Jis taip pat 20–40 % silpnina bisfosfonatų ir gabapentino poveikį. Protonų siurblio inhibitoriai ir diuretikai mažina magnio kiekį, todėl pacientams, ypač sergantiems inkstų ligomis, reikia reguliarios stebėsenos. Visais atvejais būtina pasitarti su gydytoju dėl tinkamo derinimo.
2 atsako į “Magnio trūkumas: simptomai, priežastys ir dar daugiau”
Pingback: Kas nutinka tavo kūnui, kai kasdien trūksta magnio – nuo emocijų svyravimo iki širdies plakimo – KPKC.LT
Pingback: Vidurių užkietėjimas: simptomai, priežastys ir veiksmingos pagalbos būdai - VitaminSea.lt