Virškinimo sistema skaidydama maistą į maistines medžiagas aprūpina organizmą energija, o žarnyno ir smegenų ryšiai daro įtaką imunitetui, medžiagų apykaitai ir psichikos funkcijoms.
Šiame straipsnyje pateikiami įrodymais pagrįsti mitybos patarimai, streso mažinimo būdai, gyvenimo būdo įpročiai, žarnyno sveikatą palaikantys papildai ir požymiai, rodantys, kada būtina kreiptis į gydytoją dėl užsitęsusių virškinimo sutrikimų.
Trumpai
Vartokite sveiką, neperdirbtą maistą, kuriame yra 25-38 g skaidulų per dieną, kad padidėtų žarnyno mikrobiomo įvairovė ir reguliarus tuštinimasis.
Įtraukite fermentuotus produktus, pvz., jogurtą ir kimči, kad pagerintumėte mikrobų įvairovę ir virškinimo funkciją.
Kruopščiai kramtykite ir valgykite lėtai, kad padidėtų maistinių medžiagų įsisavinimas ir sumažėtų virškinimo diskomfortas.
Išlaikykite tinkamą hidrataciją visą dieną, ypač valgydami daug skaidulų turintį maistą.
Vartokite sveikus riebalus, pvz., alyvuogių aliejų ir avokadus, kad efektyviau įsisavintumėte riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K.
Kodėl geras virškinimas svarbus bendrai sveikatai?
Virškinimo sistema talpina 70-80 % imuninių ląstelių, atsakingų už imuniteto reguliavimą ir apsaugą nuo patogenų. Žarnyno ir smegenų ryšys veikia nervų sistemos funkcijas, o žarnyno bakterijos gamina apie 90 % organizmo serotonino. Tinkama virškinimo veikla užtikrina efektyvų maistinių medžiagų įsisavinimą, vitaminų sintezę ir medžiagų apykaitos reguliavimą. Tyrimai rodo, kad gera žarnyno būklė siejama su mažesne uždegiminių ligų, diabeto ir Alzheimerio ligos rizika.
Kad žarnyno mikrobioma būtų sveika, valgykite daugiau neperdirbto maisto
Klinikiniai tyrimai rodo, kad neperdirbtas maistas didina žarnyno mikrobiomo įvairovę. Fermentuoti produktai, tokie kaip jogurtas, kimči ir kombuča, pagal Stanfordo tyrimus gerina mikrobų balansą. Augalų įvairovė, kaip nustatyta „Nature Microbiology“ tyrime, siejama su geresniu mikrobiomų profiliu ir sveikatos rodikliais.
Daug skaidulų turintis neskaldytas maistas pasiekia storąją žarną nepažeistas, maitina naudingąsias bakterijas ir daugiau kaip 30 % sumažina sisteminio uždegimo žymenis. Skirtingai nei perdirbtas maistas, visavertis palaiko prebiotikų aktyvumą, didina bakterijų biomasę ir gerina medžiagų apykaitą.
Gaukite pakankamai skaidulų
Tirpios skaidulos, sugerdamos vandens perteklių, sudaro į gelį panašią masę ir reguliuoja išmatų konsistenciją. Netirpios skaidulos padidina atliekų tūrį ir gali padidinti išmatų masę iki 30 %. Suaugusiesiems rekomenduojama per dieną suvartoti 25-38 g skaidulų.
Tirpios skaidulos, esančios avižose ir citrusiniuose vaisiuose, maitina naudingas žarnyno bakterijas ir palengvina viduriavimą. Netirpios skaidulos iš neskaldytų kviečių, riešutų ir daržovių mažina vidurių užkietėjimo bei hemorojaus riziką.
Papildomai, kasdienį racioną galima praturtinti GUTBALANCE skaidulų kompleksu – tai ananasų skonio mišinys su natūraliomis skaidulomis, prebiotikais ir gerosiomis bakterijomis, padedantis palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir virškinimo komfortą.
Įtraukite sveikų riebalų, kad pagerintumėte maistinių medžiagų įsisavinimą
Sveiki riebalai padidina riebaluose tirpių vitaminų A, D, E ir K įsisavinimą 200-400 %. Mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų šaltiniai – alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai, riebi žuvis – skatina tulžies išsiskyrimą, kuris emulsuoja maistines medžiagas ir palengvina jų pasisavinimą. Optimaliai mitybai 20-35 % dienos kalorijų turėtų sudaryti daugiausia nesočiųjų riebalų šaltiniai. Daržovių vartojimas kartu su sveikaisiais riebalais gerokai pagerina vitaminų biologinį įsisavinimą.
Sveikų riebalų šaltinį gali papildyti omega-3 papildai, kurie ne tik gerina riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimą, bet ir padeda palaikyti normalų uždegimo lygį. Tinkamas pasirinkimas galėtų būti PILLAR ULTRA OMEGA arba Omega 3 EPA DHA.
Būkite hidratuoti, kad virškinimas vyktų sklandžiai
Dehidratacija gali padvigubinti virškinimo trukmę ir sukelti kietas išmatas. Optimalus vandens kiekis – 2-3 litrai per parą, išlaikant šviesiai geltoną šlapimo spalvą kaip tinkamos hidratacijos rodiklį. Vanduo palaiko seilių gamybą, skrandžio sulčių susidarymą, maistinių medžiagų įsisavinimą plonojoje žarnoje, tinkamą išmatų konsistenciją ir subalansuotą mikrobiomą.
Valgykite sąmoningai ir kruopščiai kramtykite maistą
Kruopštus kramtymas palengvina fermentų darbą ir pagerina maistinių medžiagų įsisavinimą. Smegenims reikia apie 20 minučių, kad užfiksuotų sotumo signalus, todėl lėtas valgymas padeda išvengti persivalgymo. Sąmoningas valgymas mažina streso reakcijas, gerina virškinimo sąlygas ir skatina sveikesnį santykį su maistu. Vanduo valgant palaiko sklandų virškinimo procesą.
Reguliariai mankštinkitės, kad pagerintumėte žarnyno motoriką
Vidutinio intensyvumo veikla, tokia kaip vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar joga, gerina žarnyno motoriką ir virškinimo funkciją nesukeldama nepageidaujamų simptomų. Tyrimai rodo, kad 12 savaičių reguliarūs pratimai padidina žarnyno mikrobų įvairovę, sustiprina žarnyno barjerą ir sutrumpina storosios žarnos tranzito laiką. Vidutinio sunkumo aerobika mažina oksidacinį stresą ir didina naudingų bakterijų, pvz., bifidobakterijų, kiekį. Nuoseklūs vidutinio intensyvumo pratimai palaiko virškinimo sistemos sveikatą, o per intensyvios treniruotės gali pakenkti žarnyno gleivinei.
Stresas trikdo virškinimo sistemos veiklą, sukeldamas rūgšties refliuksą, pilvo pūtimą ir pakitusius tuštinimosi įpročius. Simpatinės nervų sistemos aktyvacija nukreipia išteklius nuo virškinimo, o lėtinis stresas didina žarnyno pralaidumą ir visceralinį jautrumą.
Apribokite virškinimą trikdančius įpročius – rūkymą, alkoholį ir vėlyvą valgymą
Rūkymas išskiria 10¹⁴-10¹⁶ laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia virškinamojo trakto gleivinę ir skatina IBS simptomus – pilvo skausmą, vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą. Jis keičia mikrobiomo pusiausvyrą, didindamas kenksmingų Enterobacteriaceae ir mažindamas naudingų bakterijų kiekį. Metimas rūkyti atkuria žarnyno florą ir stiprina gleivinės apsaugą. Alkoholį būtina vartoti saikingai, nes per didelis kiekis dirgina virškinamąjį traktą ir mažina maistinių medžiagų įsisavinimą. Vėlyvas valgymas trikdo virškinimo ritmą ir blogina miego kokybę.
Palaikykite žarnyną probiotikais ir pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis
Probiotikai, glutaminas ir cinkas stiprina žarnyno barjerą, didina mikrobiomo įvairovę ir gerina žarnyno bei smegenų sąveiką. L. rhamnosus GG, L. reuteri ir S. boulardii padermės skatina mucino gamybą, reguliuoja sandarias jungtis, gamina antimikrobines medžiagas, palaiko maistinių medžiagų įsisavinimą ir imuninę funkciją. Sinbiotikai, derinant probiotikus su prebiotikais, dar labiau didina bakterijų įvairovę ir išgyvenamumą. Glutaminas atstato žarnyno gleivinę, o cinkas aktyvina virškinimo fermentus. Kartu šios medžiagos gerina virškinimo funkciją ir nervinių signalų perdavimą tarp žarnyno ir smegenų.
Maisto sauga ir higiena virškinimo ligų prevencijai
Kasmet pasaulyje 600 mln. žmonių suserga per maistą plintančiomis ligomis, o 72 % suvartojamo maisto ruošiama namuose, todėl prevencija prasideda virtuvėje. Rankų plovimas muilu ir vandeniu dažnai veiksmingesnis nei antibakterinės priemonės, nes sumažina užsikrėtimo riziką. Užkrėsti paviršiai gali pernešti patogenus visam namų ūkiui, todėl būtina kruopšti higiena, ypač ruošiant didelės rizikos produktus – lapines daržoves ir mėsą.
Rankas reikia plauti bent 20 sekundžių prieš ir po maisto tvarkymo, virtuvės paviršius valyti reguliariai, o žaliai mėsai ir daržovėms naudoti atskiras pjaustymo lenteles. Maistą būtina termiškai apdoroti tinkamoje temperatūroje (mėsą – ne žemesnėje kaip 75 °C) ir laikyti šaldytuve žemesnėje kaip 5 °C temperatūroje.
Kada kreiptis į gydytoją dėl nuolatinių virškinimo simptomų
Skubus medicininis įvertinimas būtinas, jei per metus be aiškios priežasties netenkama daugiau kaip 4,5 kg svorio, išmatose matomas kraujas, jos tampa juodos ir deguto konsistencijos arba sutrikimai nepraeina. Gydytojo pagalbos reikia, jei pilvo skausmas tęsiasi ilgiau nei 3 savaites, sutrinka rijimas ar refliuksui valdyti nuolat vartojami vaistai ilgiau nei 4-8 savaites. Skubios pagalbos požymiai – karščiavimas su pilvo skausmu, negalėjimas išgerti pakankamai vandens, nuolatinis vėmimas ar viduriavimas ilgiau nei 2 savaites bei lėtinis vidurių užkietėjimas ilgiau nei 3 mėnesius. Tokie simptomai gali rodyti rimtas ligas, todėl jų ignoruoti negalima.
Virškinimo gerinimas: DUK
Ar tam tikri vaistai gali paveikti virškinimą?
Taip. Antibiotikai, antacidiniai preparatai, vaistai nuo diabeto, NVNU ir antidepresantai gali sukelti viduriavimą, o opioidai, antipsichotiniai vaistai ir geležies papildai – vidurių užkietėjimą. Poveikis atsiranda dėl vaistų sąveikos su žarnyno bakterijomis, motorika ir virškinimo fermentais.
Ar protarpinis badavimas naudingas virškinimui?
Tyrimai rodo, kad protarpinis badavimas didina žarnyno mikrobų įvairovę, mažina uždegimą, gerina plonosios žarnos struktūrinį vientisumą ir medžiagų apykaitos rodiklius. Rezultatus lemia badavimo laikas, valgymo įpročiai, mikrobiomo pusiausvyra, uždegimo lygis ir fermentų gamyba.
Kaip senėjimas veikia virškinimo funkciją?
Su amžiumi silpnėja stemplės peristaltika, mažėja sfinkterio spaudimas, dažnėja atrofinis gastritas, mažėja fermentų aktyvumas, lėtėja skrandžio tuštinimasis, kinta mikrobiomas ir dažnėja vidurių užkietėjimas. Tai mažina maistinių medžiagų įsisavinimo efektyvumą. Virškinimo sveikatą palaiko tinkama mikrobiotos pusiausvyra, fermentų gamyba, reguliarus tuštinimasis ir pakankamas vandens vartojimas.
Ar jautrumo maistui tyrimai patikimi virškinimui gerinti?
Ne. IgG pagrįsti jautrumo maistui testai dažnai duoda nepatikimus rezultatus ir nėra rekomenduojami kaip patikimas būdas nustatyti maisto netoleravimą. Medicinos organizacijos vietoje jų siūlo taikyti eliminacinę dietą ir stebėti simptomus. Prieš keičiant mitybą pagal tokių tyrimų rezultatus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar virškinimo fermentų papildai veikia?
Tam tikrais atvejais – taip. Jie gali padėti esant fermentų trūkumui ar tokioms būklėms kaip pilvo pūtimas ir funkcinė dispepsija. Didžiausia nauda pasiekiama parinkus tinkamus fermentus (pvz., amilazę, lipazę, proteazę) pagal konkrečią virškinimo problemą. Dozavimas priklauso nuo individualių poreikių, todėl prieš vartojant papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Sveiki! Sunku išsirinkti tinkamą produktą? Mielai atsakysiu į Jums kylančius klausimus ir padėsiu išsirinkti, atsižvelgdama į Jūsų individualius poreikius.
Kaip pagerinti virškinimą? Mitybos, gyvenimo būdo ir žarnyno sveikatos rekomendacijos
Virškinimo sistema skaidydama maistą į maistines medžiagas aprūpina organizmą energija, o žarnyno ir smegenų ryšiai daro įtaką imunitetui, medžiagų apykaitai ir psichikos funkcijoms.
Šiame straipsnyje pateikiami įrodymais pagrįsti mitybos patarimai, streso mažinimo būdai, gyvenimo būdo įpročiai, žarnyno sveikatą palaikantys papildai ir požymiai, rodantys, kada būtina kreiptis į gydytoją dėl užsitęsusių virškinimo sutrikimų.
Trumpai
Kodėl geras virškinimas svarbus bendrai sveikatai?
Virškinimo sistema talpina 70-80 % imuninių ląstelių, atsakingų už imuniteto reguliavimą ir apsaugą nuo patogenų. Žarnyno ir smegenų ryšys veikia nervų sistemos funkcijas, o žarnyno bakterijos gamina apie 90 % organizmo serotonino. Tinkama virškinimo veikla užtikrina efektyvų maistinių medžiagų įsisavinimą, vitaminų sintezę ir medžiagų apykaitos reguliavimą. Tyrimai rodo, kad gera žarnyno būklė siejama su mažesne uždegiminių ligų, diabeto ir Alzheimerio ligos rizika.
Kad žarnyno mikrobioma būtų sveika, valgykite daugiau neperdirbto maisto
Klinikiniai tyrimai rodo, kad neperdirbtas maistas didina žarnyno mikrobiomo įvairovę. Fermentuoti produktai, tokie kaip jogurtas, kimči ir kombuča, pagal Stanfordo tyrimus gerina mikrobų balansą. Augalų įvairovė, kaip nustatyta „Nature Microbiology“ tyrime, siejama su geresniu mikrobiomų profiliu ir sveikatos rodikliais.
Daug skaidulų turintis neskaldytas maistas pasiekia storąją žarną nepažeistas, maitina naudingąsias bakterijas ir daugiau kaip 30 % sumažina sisteminio uždegimo žymenis. Skirtingai nei perdirbtas maistas, visavertis palaiko prebiotikų aktyvumą, didina bakterijų biomasę ir gerina medžiagų apykaitą.
Gaukite pakankamai skaidulų
Tirpios skaidulos, sugerdamos vandens perteklių, sudaro į gelį panašią masę ir reguliuoja išmatų konsistenciją. Netirpios skaidulos padidina atliekų tūrį ir gali padidinti išmatų masę iki 30 %. Suaugusiesiems rekomenduojama per dieną suvartoti 25-38 g skaidulų.
Tirpios skaidulos, esančios avižose ir citrusiniuose vaisiuose, maitina naudingas žarnyno bakterijas ir palengvina viduriavimą. Netirpios skaidulos iš neskaldytų kviečių, riešutų ir daržovių mažina vidurių užkietėjimo bei hemorojaus riziką.
Papildomai, kasdienį racioną galima praturtinti GUTBALANCE skaidulų kompleksu – tai ananasų skonio mišinys su natūraliomis skaidulomis, prebiotikais ir gerosiomis bakterijomis, padedantis palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir virškinimo komfortą.
Įtraukite sveikų riebalų, kad pagerintumėte maistinių medžiagų įsisavinimą
Sveiki riebalai padidina riebaluose tirpių vitaminų A, D, E ir K įsisavinimą 200-400 %. Mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų šaltiniai – alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai, riebi žuvis – skatina tulžies išsiskyrimą, kuris emulsuoja maistines medžiagas ir palengvina jų pasisavinimą. Optimaliai mitybai 20-35 % dienos kalorijų turėtų sudaryti daugiausia nesočiųjų riebalų šaltiniai. Daržovių vartojimas kartu su sveikaisiais riebalais gerokai pagerina vitaminų biologinį įsisavinimą.
Sveikų riebalų šaltinį gali papildyti omega-3 papildai, kurie ne tik gerina riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimą, bet ir padeda palaikyti normalų uždegimo lygį. Tinkamas pasirinkimas galėtų būti PILLAR ULTRA OMEGA arba Omega 3 EPA DHA.
Būkite hidratuoti, kad virškinimas vyktų sklandžiai
Dehidratacija gali padvigubinti virškinimo trukmę ir sukelti kietas išmatas. Optimalus vandens kiekis – 2-3 litrai per parą, išlaikant šviesiai geltoną šlapimo spalvą kaip tinkamos hidratacijos rodiklį. Vanduo palaiko seilių gamybą, skrandžio sulčių susidarymą, maistinių medžiagų įsisavinimą plonojoje žarnoje, tinkamą išmatų konsistenciją ir subalansuotą mikrobiomą.
Valgykite sąmoningai ir kruopščiai kramtykite maistą
Kruopštus kramtymas palengvina fermentų darbą ir pagerina maistinių medžiagų įsisavinimą. Smegenims reikia apie 20 minučių, kad užfiksuotų sotumo signalus, todėl lėtas valgymas padeda išvengti persivalgymo. Sąmoningas valgymas mažina streso reakcijas, gerina virškinimo sąlygas ir skatina sveikesnį santykį su maistu. Vanduo valgant palaiko sklandų virškinimo procesą.
Reguliariai mankštinkitės, kad pagerintumėte žarnyno motoriką
Vidutinio intensyvumo veikla, tokia kaip vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar joga, gerina žarnyno motoriką ir virškinimo funkciją nesukeldama nepageidaujamų simptomų. Tyrimai rodo, kad 12 savaičių reguliarūs pratimai padidina žarnyno mikrobų įvairovę, sustiprina žarnyno barjerą ir sutrumpina storosios žarnos tranzito laiką. Vidutinio sunkumo aerobika mažina oksidacinį stresą ir didina naudingų bakterijų, pvz., bifidobakterijų, kiekį. Nuoseklūs vidutinio intensyvumo pratimai palaiko virškinimo sistemos sveikatą, o per intensyvios treniruotės gali pakenkti žarnyno gleivinei.
Valdykite stresą, kad išvengtumėte virškinimo sutrikimų
Stresas trikdo virškinimo sistemos veiklą, sukeldamas rūgšties refliuksą, pilvo pūtimą ir pakitusius tuštinimosi įpročius. Simpatinės nervų sistemos aktyvacija nukreipia išteklius nuo virškinimo, o lėtinis stresas didina žarnyno pralaidumą ir visceralinį jautrumą.
Apribokite virškinimą trikdančius įpročius – rūkymą, alkoholį ir vėlyvą valgymą
Rūkymas išskiria 10¹⁴-10¹⁶ laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia virškinamojo trakto gleivinę ir skatina IBS simptomus – pilvo skausmą, vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą. Jis keičia mikrobiomo pusiausvyrą, didindamas kenksmingų Enterobacteriaceae ir mažindamas naudingų bakterijų kiekį. Metimas rūkyti atkuria žarnyno florą ir stiprina gleivinės apsaugą. Alkoholį būtina vartoti saikingai, nes per didelis kiekis dirgina virškinamąjį traktą ir mažina maistinių medžiagų įsisavinimą. Vėlyvas valgymas trikdo virškinimo ritmą ir blogina miego kokybę.
Palaikykite žarnyną probiotikais ir pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis
Probiotikai, glutaminas ir cinkas stiprina žarnyno barjerą, didina mikrobiomo įvairovę ir gerina žarnyno bei smegenų sąveiką. L. rhamnosus GG, L. reuteri ir S. boulardii padermės skatina mucino gamybą, reguliuoja sandarias jungtis, gamina antimikrobines medžiagas, palaiko maistinių medžiagų įsisavinimą ir imuninę funkciją. Sinbiotikai, derinant probiotikus su prebiotikais, dar labiau didina bakterijų įvairovę ir išgyvenamumą. Glutaminas atstato žarnyno gleivinę, o cinkas aktyvina virškinimo fermentus. Kartu šios medžiagos gerina virškinimo funkciją ir nervinių signalų perdavimą tarp žarnyno ir smegenų.
Aktualu: vitaminai virškinimui gerinti
Maisto sauga ir higiena virškinimo ligų prevencijai
Kasmet pasaulyje 600 mln. žmonių suserga per maistą plintančiomis ligomis, o 72 % suvartojamo maisto ruošiama namuose, todėl prevencija prasideda virtuvėje. Rankų plovimas muilu ir vandeniu dažnai veiksmingesnis nei antibakterinės priemonės, nes sumažina užsikrėtimo riziką. Užkrėsti paviršiai gali pernešti patogenus visam namų ūkiui, todėl būtina kruopšti higiena, ypač ruošiant didelės rizikos produktus – lapines daržoves ir mėsą.
Rankas reikia plauti bent 20 sekundžių prieš ir po maisto tvarkymo, virtuvės paviršius valyti reguliariai, o žaliai mėsai ir daržovėms naudoti atskiras pjaustymo lenteles. Maistą būtina termiškai apdoroti tinkamoje temperatūroje (mėsą – ne žemesnėje kaip 75 °C) ir laikyti šaldytuve žemesnėje kaip 5 °C temperatūroje.
Kada kreiptis į gydytoją dėl nuolatinių virškinimo simptomų
Skubus medicininis įvertinimas būtinas, jei per metus be aiškios priežasties netenkama daugiau kaip 4,5 kg svorio, išmatose matomas kraujas, jos tampa juodos ir deguto konsistencijos arba sutrikimai nepraeina. Gydytojo pagalbos reikia, jei pilvo skausmas tęsiasi ilgiau nei 3 savaites, sutrinka rijimas ar refliuksui valdyti nuolat vartojami vaistai ilgiau nei 4-8 savaites. Skubios pagalbos požymiai – karščiavimas su pilvo skausmu, negalėjimas išgerti pakankamai vandens, nuolatinis vėmimas ar viduriavimas ilgiau nei 2 savaites bei lėtinis vidurių užkietėjimas ilgiau nei 3 mėnesius. Tokie simptomai gali rodyti rimtas ligas, todėl jų ignoruoti negalima.
Virškinimo gerinimas: DUK
Ar tam tikri vaistai gali paveikti virškinimą?
Taip. Antibiotikai, antacidiniai preparatai, vaistai nuo diabeto, NVNU ir antidepresantai gali sukelti viduriavimą, o opioidai, antipsichotiniai vaistai ir geležies papildai – vidurių užkietėjimą. Poveikis atsiranda dėl vaistų sąveikos su žarnyno bakterijomis, motorika ir virškinimo fermentais.
Ar protarpinis badavimas naudingas virškinimui?
Tyrimai rodo, kad protarpinis badavimas didina žarnyno mikrobų įvairovę, mažina uždegimą, gerina plonosios žarnos struktūrinį vientisumą ir medžiagų apykaitos rodiklius. Rezultatus lemia badavimo laikas, valgymo įpročiai, mikrobiomo pusiausvyra, uždegimo lygis ir fermentų gamyba.
Kaip senėjimas veikia virškinimo funkciją?
Su amžiumi silpnėja stemplės peristaltika, mažėja sfinkterio spaudimas, dažnėja atrofinis gastritas, mažėja fermentų aktyvumas, lėtėja skrandžio tuštinimasis, kinta mikrobiomas ir dažnėja vidurių užkietėjimas. Tai mažina maistinių medžiagų įsisavinimo efektyvumą. Virškinimo sveikatą palaiko tinkama mikrobiotos pusiausvyra, fermentų gamyba, reguliarus tuštinimasis ir pakankamas vandens vartojimas.
Ar jautrumo maistui tyrimai patikimi virškinimui gerinti?
Ne. IgG pagrįsti jautrumo maistui testai dažnai duoda nepatikimus rezultatus ir nėra rekomenduojami kaip patikimas būdas nustatyti maisto netoleravimą. Medicinos organizacijos vietoje jų siūlo taikyti eliminacinę dietą ir stebėti simptomus. Prieš keičiant mitybą pagal tokių tyrimų rezultatus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar virškinimo fermentų papildai veikia?
Tam tikrais atvejais – taip. Jie gali padėti esant fermentų trūkumui ar tokioms būklėms kaip pilvo pūtimas ir funkcinė dispepsija. Didžiausia nauda pasiekiama parinkus tinkamus fermentus (pvz., amilazę, lipazę, proteazę) pagal konkrečią virškinimo problemą. Dozavimas priklauso nuo individualių poreikių, todėl prieš vartojant papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Šaltiniai
Šaltiniai