Nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas ar slenkantys plaukai dažnai tampa kasdienybės dalimi, todėl šiuos simptomus lengva nurašyti įtemptam gyvenimo ritmui, stresui ar miego trūkumui. Tačiau kartais organizmas taip gali signalizuoti apie išsekusias geležies atsargas.
Geležies trūkumas yra viena dažniausių mitybos nepakankamumo sukeltų sveikatos problemų pasaulyje. Jis neatsiranda per vieną dieną, o pirmieji požymiai gali pasireikšti dar gerokai anksčiau, nei kraujo tyrimai parodo mažakraujystę. Būtent todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į laboratorinius rodiklius, bet ir į organizmo siunčiamus signalus.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti pirmuosius geležies trūkumo simptomus, kokios priežastys dažniausiai lemia geležies atsargų mažėjimą, kokius tyrimus verta atlikti, kuo papildyti mitybą ir kada vien maisto jau nebepakanka. Taip pat paaiškinsime, kaip saugiai ir efektyviai atkurti geležies atsargas.
Kaip atpažinti geležies trūkumo simptomus?
Dažniausi geležies trūkumo simptomai yra nuolatinis nuovargis, blyški oda, dusulys fizinio krūvio metu, galvos svaigimas, plaukų slinkimas ir šaltos galūnės. Šie požymiai atsiranda, nes geležis būtina hemoglobino, baltymo, pernešančio deguonį iš plaučių į audinius, gamybai. Trūkstant geležies, audiniai gali gauti mažiau deguonies, todėl gali pasireikšti silpnumas ir greitesnis širdies plakimas.
Nuovargis gali varginti dar iki išsivystant mažakraujystei. Remiantis CMAJ publikuotu tyrimu (Vaucher ir kt., 2012), moterims be mažakraujystės, bet kurių feritino koncentracija buvo mažesnė nei 50 µg/l, geležies vartojimas per 12 savaičių nuovargį sumažino 47,7 %, o placebo grupėje – 28,8 %. Tai rodo, kad net normalūs bendro kraujo tyrimo rodikliai ne visada leidžia atmesti geležies stoką.
Be klasikinių požymių, yra ir mažiau žinomų signalų:
noras valgyti ledą, kreidą ar kitas nemaistines medžiagas (pika sindromas);
trapūs, lūžinėjantys nagai;
neramių kojų sindromas, ypač vakarais;
burnos kampučių įtrūkimai;
dažnesnės infekcijos.
Ar atpažįstate bent kelis iš šių požymių savo kasdienybėje? Simptomai gali vystytis palaipsniui, per mėnesius, todėl žmonės dažnai juos priskiria stresui, miego trūkumui ar įtemptam darbo grafikui, o geležies stoka gali likti nepastebėta.
Jei keli simptomai kartojasi ilgiau nei kelias savaites, verta kreiptis į gydytoją ir apsvarstyti kraujo tyrimų atlikimą, o ne laukti, kol savijauta dar labiau pablogės.
Kodėl atsiranda geležies trūkumas ir kokios jo pasekmės?
Geležies trūkumas dažniausiai atsiranda dėl keturių pagrindinių priežasčių: kraujo netekimo, nepakankamo geležies kiekio maiste, sutrikusios geležies absorbcijos žarnyne ir padidėjusio organizmo poreikio. Dažnai veikia ne viena, o kelios priežastys.
Kraujo netekimas yra viena dažniausių geležies trūkumo priežasčių, nes netenkant kraujo organizmas praranda ir geležį. Gausios menstruacijos, kraujavimas iš virškinamojo trakto ar dažna kraujo donorystė gali palaipsniui mažinti geležies atsargas. Tuo tarpu absorbcijos sutrikimai, pavyzdžiui, celiakija ar lėtinės žarnyno ligos, gali trukdyti pasisavinti geležį net ir valgant pakankamai geležies turinčio maisto.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mažakraujystė paliečia apie pusę milijardo 15–49 metų moterų pasaulyje, o geležies trūkumas yra dažniausia mitybinė jos priežastis.
Negydomas geležies trūkumas gali progresuoti į geležies stokos anemiją. Tuomet širdis gali dirbti intensyviau, siekdama kompensuoti sumažėjusį deguonies tiekimą audiniams, todėl ilgainiui gali didėti jos apkrova. Geležies trūkumas taip pat gali paveikti imuninės sistemos veiklą, todėl svarbu pasirūpinti jo priežasties nustatymu ir gydymu.
Kasdieniame gyvenime tai gali reikšti sumažėjusį darbingumą, koncentracijos ir atminties problemas. Nėštumo metu negydomas geležies trūkumas siejamas su didesne nepalankių nėštumo baigčių, įskaitant priešlaikinį gimdymą, rizika.
Didžiausią geležies trūkumo riziką patiria šios grupės:
menstruojančios moterys, ypač esant gausioms mėnesinėms;
nėščiosios ir moterys po gimdymo;
vaikai ir kūdikiai intensyvaus augimo laikotarpiais;
vegetarai ir veganai;
reguliarūs kraujo donorai;
intensyviai sportuojantys žmonės.
Priklausant bent vienai iš šių grupių, verta profilaktiškai tikrinti geležies atsargas, dar iki pasireiškiant ryškiems simptomams.
Kokie tyrimai padeda nustatyti geležies stoką ir kaip ją gydyti?
Geležies stoką patikimiausiai padeda nustatyti feritino tyrimas, nes feritinas atspindi organizmo geležies atsargas ir dažniausiai sumažėja anksčiausiai. Papildomai vertinami hemoglobinas, transferinas (TIBC) bei eritrocitų rodikliai MCV ir MCH, kurie padeda įvertinti, ar geležies trūkumas jau paveikė kraujo gamybą.
Feritino ir hemoglobino skirtumas yra esminis. Hemoglobino koncentracija gali būti normali, nors geležies atsargos jau yra sumažėjusios, todėl vien bendro kraujo tyrimo nepakanka geležies trūkumui nustatyti. Remiantis CMAJ tyrimu (Vaucher ir kt., 2012), moterims, jaučiančioms nepaaiškinamą nuovargį, geležies papildų nauda nustatyta, kai feritino koncentracija buvo mažesnė nei 50 µg/l.
Tačiau yra viena išlyga. Feritino koncentracija gali būti padidėjusi dėl uždegimo ar infekcijos, todėl gydytojai tyrimų rezultatus vertina kompleksiškai, o ne pavieniui.
Gydymas parenkamas pagal geležies trūkumo mastą ir priežastį:
mitybos koregavimas, kai trūkumas lengvas ir jo priežastis – nepakankamas geležies kiekis maiste;
geriamieji geležies papildai – dažniausias pirmo pasirinkimo gydymo būdas nustačius geležies trūkumą;
intraveninė geležis, skiriama gydytojo priežiūroje, kai trūkumas sunkus arba sutrikęs geležies pasisavinimas žarnyne.
Vartojimo režimas turi reikšmės. EClinicalMedicine publikuotame tyrime (Stoffel ir kt., 2023) nustatyta, kad geležies papildo vartojimas kas antrą dieną, esant tai pačiai bendrai dozei, sukelia mažiau virškinimo trakto nepageidaujamų reiškinių. Rečiau vartojant mažiau didėja hepcidino – hormono, kuris slopina geležies įsisavinimą žarnyne, – koncentracija.
Renkantis papildą, verta atkreipti dėmesį į gerai įsisavinamą geležies formą, pavyzdžiui, Ferrodyn Forte. Vis dėlto dozę ir vartojimo trukmę reikėtų nustatyti pagal kraujo tyrimų rezultatus ir sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijas, nes savarankiškas ilgalaikis geležies vartojimas be kontrolės gali būti žalingas.
Ką valgyti esant geležies trūkumui?
Geriausiai pasisavinama heminė geležis iš gyvūninių produktų, tokių kaip raudona mėsa, kepenėlės, žuvis ir kiaušinių tryniai. Heminė geležis paprastai pasisavinama geriau nei augalinės kilmės (neheminė) geležis, nes jos įsisavinimą mažiau veikia kiti maisto komponentai.
Augaliniai neheminės geležies šaltiniai taip pat yra vertingi, tačiau jų geležis pasisavinama prasčiau:
ankštiniai: lęšiai, avinžirniai, pupelės;
tamsios lapinės daržovės, ypač špinatai;
moliūgų sėklos ir sezamas;
džiovinti vaisiai: abrikosai, razinos;
grikiai ir pilno grūdo produktai.
Kadangi augalinė geležis pasisavinama prasčiau, vegetarams ir veganams gali reikėti didesnio geležies kiekio maiste. Mitybą verta planuoti sąmoningai, o ne pasikliauti vien atsitiktiniu raciono įvairumu.
Remiantis PSO, vitaminas C iš citrusinių vaisių, paprikų ir uogų didina neheminės geležies įsisavinimą, o arbata, kava, kakava ir kalcis gali jį mažinti. Praktiškai tai reiškia, kad geležies turintį maistą ar papildus rekomenduojama vartoti bent valandos intervalu nuo kavos ar arbatos.
Ta pati taisyklė galioja ir papildams: kalcio ir geležies papildus rekomenduojama vartoti skirtingu paros metu, nes kalcis gali mažinti geležies įsisavinimą žarnyne.
Didesnis geležies poreikis ypač aktualus menstruojančioms moterims, kurios su menstruaciniu krauju reguliariai netenka geležies. Joms pritaikytų sprendimų rasite vitaminų moterims kategorijoje.
Paprastas triukas kasdienai? Prie lęšių ar špinatų patiekalo pridėkite paprikos arba įpilkite citrinos sulčių – vitaminas C gali pagerinti augalinės (neheminės) geležies įsisavinimą.
Geležies trūkumas: DUK
Kiek laiko užtrunka atkurti geležies kiekį?
Savijauta gali pradėti gerėti jau po kelių savaičių, tačiau geležies atsargoms (feritinui) atsistatyti dažnai prireikia 2–3 mėnesių ar ilgiau. Remiantis CMAJ tyrimu, geležies vartojimo poveikį galima pradėti vertinti maždaug po 6 savaičių.
Todėl geležies papildus reikėtų vartoti tiek laiko, kiek rekomendavo gydytojas, net jei nuovargis ar kiti simptomai išnyko anksčiau. Nutraukus vartojimą per anksti, hemoglobino koncentracija gali būti normali, tačiau geležies atsargos gali likti nevisiškai atkurtos, todėl trūkumas gali atsinaujinti.
Gydymo pabaigoje kontrolinis feritino tyrimas gali padėti įvertinti, ar geležies atsargos yra atkurtos.
Ar geležies trūkumas gali sukelti galvos svaigimą?
Taip, galvos svaigimas gali būti vienas iš geležies trūkumo simptomų, ypač išsivysčius geležies stokos anemijai. Sumažėjus hemoglobino koncentracijai, į audinius ir smegenis gali būti pernešama mažiau deguonies. Galvos svaigimas dažniau pasireiškia staigiai atsistojus, lipant laiptais ar fizinio krūvio metu, kai organizmo deguonies poreikis padidėja.
Jei svaigimas kartojasi be aiškios priežasties, verta kreiptis į gydytoją ir apsvarstyti feritino bei hemoglobino tyrimus. Šie rodikliai padeda įvertinti geležies atsargas ir nustatyti, ar yra išsivysčiusi anemija, todėl gali padėti nustatyti, ar svaigimas susijęs su geležies trūkumu.
Kuo pavojingas geležies trūkumas nėštumo metu?
Nėštumo metu negydomas geležies trūkumas siejamas su didesne priešlaikinio gimdymo ir mažo naujagimio svorio rizika. Geležies poreikis šiuo laikotarpiu padidėja, nes vystosi vaisius ir didėja motinos kraujo tūris.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 m. anemija sirgo daugiau nei trečdalis 15–49 metų nėščiųjų. Būtent todėl nėštumo priežiūros metu paprastai tikrinama hemoglobino koncentracija, o prireikus vertinamas ir feritino kiekis, net jei simptomų nėra.
Papildų dozę nėštumo metu turėtų parinkti gydytojas, nes per didelis geležies kiekis taip pat gali būti nepageidautinas. Savarankiškai didinti dozės nereikėtų.
Kaip pasireiškia geležies trūkumas vaikams?
Vaikams ir kūdikiams geležies trūkumas gali pasireikšti blyškumu, dirglumu, prastesniu apetitu, lėtesniu augimu ir dėmesio koncentracijos sunkumais. Mažiems vaikams simptomus pastebėti sunkiau, todėl tėvai dažnai pirmiausia atkreipia dėmesį į nuovargį ar padidėjusį dirglumą.
Intensyvaus augimo laikotarpiais geležies poreikis padidėja, nes organizmas gamina daugiau kraujo ląstelių ir vystosi audiniai. Dėl to kūdikiai ir maži vaikai priskiriami didesnės geležies trūkumo rizikos grupei, ypač jei jų mityboje trūksta geležies turinčių produktų.
Įtariant geležies trūkumą, verta kreiptis į pediatrą, kuris, prireikus, paskirs feritino ir hemoglobino tyrimus. Vaikams geležies papildus turėtų skirti gydytojas, o dozė parenkama pagal amžių, kūno svorį ir individualią situaciją.
Geležies trūkumas yra viena iš būklių, kurią ankstyvoje stadijoje lengva nepastebėti, tačiau laiku nustačius ir tinkamai gydant ją dažniausiai galima sėkmingai koreguoti. Vitamin Sea komandoje dirba gydytojai dietologai, kurie dalyvauja atrenkant geležies papildus. Jei kyla klausimų dėl geležies papildų pasirinkimo ar vartojimo, galite kreiptis į Vitamin Sea specialistus.
Sveiki! Sunku išsirinkti tinkamą produktą? Mielai atsakysiu į Jums kylančius klausimus ir padėsiu išsirinkti, atsižvelgdama į Jūsų individualius poreikius.
Geležies trūkumas: simptomai, priežastys, tyrimai ir gydymas
Nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas ar slenkantys plaukai dažnai tampa kasdienybės dalimi, todėl šiuos simptomus lengva nurašyti įtemptam gyvenimo ritmui, stresui ar miego trūkumui. Tačiau kartais organizmas taip gali signalizuoti apie išsekusias geležies atsargas.
Geležies trūkumas yra viena dažniausių mitybos nepakankamumo sukeltų sveikatos problemų pasaulyje. Jis neatsiranda per vieną dieną, o pirmieji požymiai gali pasireikšti dar gerokai anksčiau, nei kraujo tyrimai parodo mažakraujystę. Būtent todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į laboratorinius rodiklius, bet ir į organizmo siunčiamus signalus.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti pirmuosius geležies trūkumo simptomus, kokios priežastys dažniausiai lemia geležies atsargų mažėjimą, kokius tyrimus verta atlikti, kuo papildyti mitybą ir kada vien maisto jau nebepakanka. Taip pat paaiškinsime, kaip saugiai ir efektyviai atkurti geležies atsargas.
Kaip atpažinti geležies trūkumo simptomus?
Dažniausi geležies trūkumo simptomai yra nuolatinis nuovargis, blyški oda, dusulys fizinio krūvio metu, galvos svaigimas, plaukų slinkimas ir šaltos galūnės. Šie požymiai atsiranda, nes geležis būtina hemoglobino, baltymo, pernešančio deguonį iš plaučių į audinius, gamybai. Trūkstant geležies, audiniai gali gauti mažiau deguonies, todėl gali pasireikšti silpnumas ir greitesnis širdies plakimas.
Nuovargis gali varginti dar iki išsivystant mažakraujystei. Remiantis CMAJ publikuotu tyrimu (Vaucher ir kt., 2012), moterims be mažakraujystės, bet kurių feritino koncentracija buvo mažesnė nei 50 µg/l, geležies vartojimas per 12 savaičių nuovargį sumažino 47,7 %, o placebo grupėje – 28,8 %. Tai rodo, kad net normalūs bendro kraujo tyrimo rodikliai ne visada leidžia atmesti geležies stoką.
Be klasikinių požymių, yra ir mažiau žinomų signalų:
Ar atpažįstate bent kelis iš šių požymių savo kasdienybėje? Simptomai gali vystytis palaipsniui, per mėnesius, todėl žmonės dažnai juos priskiria stresui, miego trūkumui ar įtemptam darbo grafikui, o geležies stoka gali likti nepastebėta.
Jei keli simptomai kartojasi ilgiau nei kelias savaites, verta kreiptis į gydytoją ir apsvarstyti kraujo tyrimų atlikimą, o ne laukti, kol savijauta dar labiau pablogės.
Kodėl atsiranda geležies trūkumas ir kokios jo pasekmės?
Geležies trūkumas dažniausiai atsiranda dėl keturių pagrindinių priežasčių: kraujo netekimo, nepakankamo geležies kiekio maiste, sutrikusios geležies absorbcijos žarnyne ir padidėjusio organizmo poreikio. Dažnai veikia ne viena, o kelios priežastys.
Kraujo netekimas yra viena dažniausių geležies trūkumo priežasčių, nes netenkant kraujo organizmas praranda ir geležį. Gausios menstruacijos, kraujavimas iš virškinamojo trakto ar dažna kraujo donorystė gali palaipsniui mažinti geležies atsargas. Tuo tarpu absorbcijos sutrikimai, pavyzdžiui, celiakija ar lėtinės žarnyno ligos, gali trukdyti pasisavinti geležį net ir valgant pakankamai geležies turinčio maisto.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mažakraujystė paliečia apie pusę milijardo 15–49 metų moterų pasaulyje, o geležies trūkumas yra dažniausia mitybinė jos priežastis.
Negydomas geležies trūkumas gali progresuoti į geležies stokos anemiją. Tuomet širdis gali dirbti intensyviau, siekdama kompensuoti sumažėjusį deguonies tiekimą audiniams, todėl ilgainiui gali didėti jos apkrova. Geležies trūkumas taip pat gali paveikti imuninės sistemos veiklą, todėl svarbu pasirūpinti jo priežasties nustatymu ir gydymu.
Kasdieniame gyvenime tai gali reikšti sumažėjusį darbingumą, koncentracijos ir atminties problemas. Nėštumo metu negydomas geležies trūkumas siejamas su didesne nepalankių nėštumo baigčių, įskaitant priešlaikinį gimdymą, rizika.
Didžiausią geležies trūkumo riziką patiria šios grupės:
Priklausant bent vienai iš šių grupių, verta profilaktiškai tikrinti geležies atsargas, dar iki pasireiškiant ryškiems simptomams.
Kokie tyrimai padeda nustatyti geležies stoką ir kaip ją gydyti?
Geležies stoką patikimiausiai padeda nustatyti feritino tyrimas, nes feritinas atspindi organizmo geležies atsargas ir dažniausiai sumažėja anksčiausiai. Papildomai vertinami hemoglobinas, transferinas (TIBC) bei eritrocitų rodikliai MCV ir MCH, kurie padeda įvertinti, ar geležies trūkumas jau paveikė kraujo gamybą.
Feritino ir hemoglobino skirtumas yra esminis. Hemoglobino koncentracija gali būti normali, nors geležies atsargos jau yra sumažėjusios, todėl vien bendro kraujo tyrimo nepakanka geležies trūkumui nustatyti. Remiantis CMAJ tyrimu (Vaucher ir kt., 2012), moterims, jaučiančioms nepaaiškinamą nuovargį, geležies papildų nauda nustatyta, kai feritino koncentracija buvo mažesnė nei 50 µg/l.
Tačiau yra viena išlyga. Feritino koncentracija gali būti padidėjusi dėl uždegimo ar infekcijos, todėl gydytojai tyrimų rezultatus vertina kompleksiškai, o ne pavieniui.
Gydymas parenkamas pagal geležies trūkumo mastą ir priežastį:
Vartojimo režimas turi reikšmės. EClinicalMedicine publikuotame tyrime (Stoffel ir kt., 2023) nustatyta, kad geležies papildo vartojimas kas antrą dieną, esant tai pačiai bendrai dozei, sukelia mažiau virškinimo trakto nepageidaujamų reiškinių. Rečiau vartojant mažiau didėja hepcidino – hormono, kuris slopina geležies įsisavinimą žarnyne, – koncentracija.
Renkantis papildą, verta atkreipti dėmesį į gerai įsisavinamą geležies formą, pavyzdžiui, Ferrodyn Forte. Vis dėlto dozę ir vartojimo trukmę reikėtų nustatyti pagal kraujo tyrimų rezultatus ir sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijas, nes savarankiškas ilgalaikis geležies vartojimas be kontrolės gali būti žalingas.
Ką valgyti esant geležies trūkumui?
Geriausiai pasisavinama heminė geležis iš gyvūninių produktų, tokių kaip raudona mėsa, kepenėlės, žuvis ir kiaušinių tryniai. Heminė geležis paprastai pasisavinama geriau nei augalinės kilmės (neheminė) geležis, nes jos įsisavinimą mažiau veikia kiti maisto komponentai.
Augaliniai neheminės geležies šaltiniai taip pat yra vertingi, tačiau jų geležis pasisavinama prasčiau:
Kadangi augalinė geležis pasisavinama prasčiau, vegetarams ir veganams gali reikėti didesnio geležies kiekio maiste. Mitybą verta planuoti sąmoningai, o ne pasikliauti vien atsitiktiniu raciono įvairumu.
Remiantis PSO, vitaminas C iš citrusinių vaisių, paprikų ir uogų didina neheminės geležies įsisavinimą, o arbata, kava, kakava ir kalcis gali jį mažinti. Praktiškai tai reiškia, kad geležies turintį maistą ar papildus rekomenduojama vartoti bent valandos intervalu nuo kavos ar arbatos.
Ta pati taisyklė galioja ir papildams: kalcio ir geležies papildus rekomenduojama vartoti skirtingu paros metu, nes kalcis gali mažinti geležies įsisavinimą žarnyne.
Didesnis geležies poreikis ypač aktualus menstruojančioms moterims, kurios su menstruaciniu krauju reguliariai netenka geležies. Joms pritaikytų sprendimų rasite vitaminų moterims kategorijoje.
Paprastas triukas kasdienai? Prie lęšių ar špinatų patiekalo pridėkite paprikos arba įpilkite citrinos sulčių – vitaminas C gali pagerinti augalinės (neheminės) geležies įsisavinimą.
Geležies trūkumas: DUK
Kiek laiko užtrunka atkurti geležies kiekį?
Savijauta gali pradėti gerėti jau po kelių savaičių, tačiau geležies atsargoms (feritinui) atsistatyti dažnai prireikia 2–3 mėnesių ar ilgiau. Remiantis CMAJ tyrimu, geležies vartojimo poveikį galima pradėti vertinti maždaug po 6 savaičių.
Todėl geležies papildus reikėtų vartoti tiek laiko, kiek rekomendavo gydytojas, net jei nuovargis ar kiti simptomai išnyko anksčiau. Nutraukus vartojimą per anksti, hemoglobino koncentracija gali būti normali, tačiau geležies atsargos gali likti nevisiškai atkurtos, todėl trūkumas gali atsinaujinti.
Gydymo pabaigoje kontrolinis feritino tyrimas gali padėti įvertinti, ar geležies atsargos yra atkurtos.
Ar geležies trūkumas gali sukelti galvos svaigimą?
Taip, galvos svaigimas gali būti vienas iš geležies trūkumo simptomų, ypač išsivysčius geležies stokos anemijai. Sumažėjus hemoglobino koncentracijai, į audinius ir smegenis gali būti pernešama mažiau deguonies. Galvos svaigimas dažniau pasireiškia staigiai atsistojus, lipant laiptais ar fizinio krūvio metu, kai organizmo deguonies poreikis padidėja.
Jei svaigimas kartojasi be aiškios priežasties, verta kreiptis į gydytoją ir apsvarstyti feritino bei hemoglobino tyrimus. Šie rodikliai padeda įvertinti geležies atsargas ir nustatyti, ar yra išsivysčiusi anemija, todėl gali padėti nustatyti, ar svaigimas susijęs su geležies trūkumu.
Kuo pavojingas geležies trūkumas nėštumo metu?
Nėštumo metu negydomas geležies trūkumas siejamas su didesne priešlaikinio gimdymo ir mažo naujagimio svorio rizika. Geležies poreikis šiuo laikotarpiu padidėja, nes vystosi vaisius ir didėja motinos kraujo tūris.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 m. anemija sirgo daugiau nei trečdalis 15–49 metų nėščiųjų. Būtent todėl nėštumo priežiūros metu paprastai tikrinama hemoglobino koncentracija, o prireikus vertinamas ir feritino kiekis, net jei simptomų nėra.
Papildų dozę nėštumo metu turėtų parinkti gydytojas, nes per didelis geležies kiekis taip pat gali būti nepageidautinas. Savarankiškai didinti dozės nereikėtų.
Kaip pasireiškia geležies trūkumas vaikams?
Vaikams ir kūdikiams geležies trūkumas gali pasireikšti blyškumu, dirglumu, prastesniu apetitu, lėtesniu augimu ir dėmesio koncentracijos sunkumais. Mažiems vaikams simptomus pastebėti sunkiau, todėl tėvai dažnai pirmiausia atkreipia dėmesį į nuovargį ar padidėjusį dirglumą.
Intensyvaus augimo laikotarpiais geležies poreikis padidėja, nes organizmas gamina daugiau kraujo ląstelių ir vystosi audiniai. Dėl to kūdikiai ir maži vaikai priskiriami didesnės geležies trūkumo rizikos grupei, ypač jei jų mityboje trūksta geležies turinčių produktų.
Įtariant geležies trūkumą, verta kreiptis į pediatrą, kuris, prireikus, paskirs feritino ir hemoglobino tyrimus. Vaikams geležies papildus turėtų skirti gydytojas, o dozė parenkama pagal amžių, kūno svorį ir individualią situaciją.
Geležies trūkumas yra viena iš būklių, kurią ankstyvoje stadijoje lengva nepastebėti, tačiau laiku nustačius ir tinkamai gydant ją dažniausiai galima sėkmingai koreguoti. Vitamin Sea komandoje dirba gydytojai dietologai, kurie dalyvauja atrenkant geležies papildus. Jei kyla klausimų dėl geležies papildų pasirinkimo ar vartojimo, galite kreiptis į Vitamin Sea specialistus.