Viduriavimas – tai virškinimo sistemos sutrikimas, kai išmatos tampa purios ir vandeningos, tuštinimasis pasikartoja dažniau nei įprastai ir gali būti lydimas pilvo spazmų, skubaus noro tuštintis, pykinimo ar karščiavimo. Dažniausios priežastys – virusinės infekcijos (norovirusas, rotavirusas), bakterijos (E. coli, salmonelės), maisto netoleravimas, dirbtiniai saldikliai, tam tikri vaistai ir kai kurios pagrindinės sveikatos būklės.
Ūminiam viduriavimui būdinga, kad simptomai pasireiškia bent tris kartus per 24 valandas ir dažniausiai praeina per 1-2 dienas. Į gydytoją būtina kreiptis, jei atsiranda kraujas išmatose, nuolatinis vėmimas, aukštesnė nei 39 °C temperatūra, stiprus nuovargis ar nepavyksta palaikyti pakankamo skysčių kiekio.
Pagrindinės gydymo priemonės – skysčių ir elektrolitų atkūrimas, prireikus vaistai, tokie kaip loperamidas, ir palaipsnis perėjimas nuo skysčių prie įprasto maisto. Prevencijai svarbu kruopščiai plauti rankas, laikytis maisto saugos principų, vartoti švarų vandenį, skiepytis nuo roto viruso.
Ūminį viduriavimą vidutiniškai patiria apie kartą per metus beveik kiekvienas suaugęs žmogus, tačiau realūs skaičiai gali būti didesni, nes lengvi atvejai dažnai praeina be gydytojo įsikišimo. Pasaulyje ši būklė pasitaiko visose šalyse – ūminės formos atvejų yra daug daugiau nei lėtinių. Lėtiniu viduriavimu serga iki 5 % JAV gyventojų, o ūminiai epizodai dažniausiai praeina per 1-2 dienas.
Norint išvengti dehidratacijos, būtina atkurti prarastus skysčius. Suaugusiesiems viduriavimo metu paprastai reikia 2-3 litrų vandens per dieną. Jei simptomai nepraeina ilgiau nei 48 valandas, reikalinga gydytojo konsultacija, kad būtų nustatyta priežastis ir parinktas tinkamas gydymas. Todėl rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų įdentifikuotos problemos ir paskirtas gydymas.
Galime padėti subalansuoti mitybą su skaidulų mišiniu
Subalansuota mityba, papildyta tirpių skaidulų šaltiniais, tokiais kaip skaidulų mišinys GUTHEALTH, gali padėti palaikyti žarnyno mikrobiotos balansą.
Viduriavimo tipai
Viduriavimas skirstomas pagal trukmę į tris tipus:
Ūminis – trunka mažiau nei 14 dienų, dažniausiai praeina per 2-7 dienas ir dažniausiai jį sukelia virusai, tokie kaip norovirusas ar rotavirusas.
Nuolatinis – tęsiasi 14-30 dienų, dažnai susijęs su sukeltomis infekcijomis, pavyzdžiui, giardiaze.
Lėtinis – trunka ilgiau nei 4 savaites ir gali rodyti uždegiminę žarnyno ligą, celiakiją ar dirgliosios žarnos sindromą.
Ši klasifikacija padeda pasirinkti tinkamus diagnostikos metodus, nes užsitęsęs viduriavimas dažnai reikalauja išsamaus organinės ligos ištyrimo.
Dažniausios viduriavimo priežastys
Vaikų viduriavimo atvejus dažniausiai sukelia virusai, ypač rotavirusas, o suaugusiesiems dažnesnė priežastis – norovirusas. Bakterinės infekcijos, tokios kaip E. coli, Campylobacter ir Salmonella, gali paveikti visų amžiaus grupių žmones, o C. difficile ypač dažnai nustatoma vyresnio amžiaus pacientams. Parazitiniai patogenai (Cryptosporidium, Giardia) dažniau pasitaiko 3-5 metų vaikams.
Tarp nemikrobinių priežasčių svarbūs mitybos veiksniai – dirbtiniai saldikliai, užterštas maistas, maisto alergenai. Antibiotikų vartojimas gali sutrikdyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą 5-30 % vartotojų.
Kadangi priežastys skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir imuninės būklės, tinkama diagnozė yra būtina.
Stipraus viduriavimo simptomai
Stipraus viduriavimo požymiai – kraujingos arba juodos, degutą primenančios išmatos, nuolatinis vėmimas kartu su viduriavimu ir karščiavimas virš 39 °C. Papildomi įspėjamieji signalai – didelis nuovargis, galvos svaigimas, nesugebėjimas išgerti pakankamai skysčių ir pilvo jautrumas tam tikrose srityse, galintis rodyti rimtas pagrindines ligas.
Suaugusiesiems skubaus įvertinimo reikia, jei viduriuojama daugiau kaip 10 kartų per parą arba simptomai tęsiasi ilgiau nei 48 valandas. Vaikams ribinis laikotarpis trumpesnis – daugiau nei 24 valandos.
Viduriavimo komplikacijos
Rimčiausia viduriavimo komplikacija – dehidratacija, atsirandanti, kai prarasti skysčiai ir elektrolitai nėra tinkamai atkuriami. Dėl ilgalaikio skysčių netekimo gali sumažėti kalio kiekis, sutrikti medžiagų apykaita ir organų veikla.
Pagrindinės galimos pasekmės:
Sunkus skysčių netekimas – gali sukelti kraujospūdžio kritimą, audinių hipoperfuziją ir 5-15 % hospitalizuotų pacientų mirtingumą.
Elektrolitų disbalansas – hipokalemija trikdo širdies ritmą, o metabolinė acidozė pažeidžia ląstelių procesus.
Inkstų pažeidimas – koncentruotas šlapimas dėl vandens trūkumo didina inkstų akmenų riziką ir gali sukelti ūmų inkstų nepakankamumą.
Dehidratacijos požymiai – sumažėjęs šlapinimasis, išsausėjusios gleivinės, įdubusios akys. Norint išvengti komplikacijų, būtina nuolat atkurti skysčių balansą, o simptomams išliekant – kreiptis į gydytoją.
Viduriavimo diagnozė pradedama nuo simptomų ir jų trukmės įvertinimo, siekiant nustatyti, ar būklė ūminė, ar lėtinė. Pagrindiniai tyrimai apima bendrą kraujo tyrimą infekcijai nustatyti, išmatų pasėlį patogenams identifikuoti ir elektrolitų analizę dehidratacijos lygiui įvertinti.
Esant lėtiniam viduriavimui, gali būti atliekami papildomi tyrimai: vandenilio iškvėpimo testas angliavandenių malabsorbcijai nustatyti, kolonoskopija su biopsijomis uždegiminėms ar mikroskopinėms ligoms diagnozuoti, viršutinė endoskopija su dvylikapirštės žarnos mėginiais plonosios žarnos būklei įvertinti.
Gydytojas gali taikyti eliminacinę dietą, kad nustatytų galimus dirgiklius. Prieš audinių transglutaminazę nukreiptas IgA tyrimas padeda diagnozuoti celiakiją. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo paciento būklės, todėl tinkamą metodą nustato gydytojas.
Viduriavimo gydymo būdai
Viduriavimo gydymas priklauso nuo priežasties ir sunkumo, tačiau pagrindinis tikslas – atkurti skysčių bei elektrolitų balansą. Pirmo pasirinkimo priemonė – geriamoji rehidratacija.
Simptomams malšinti gali būti skiriami loperamido ir simetikono deriniai, suteikiantys greitesnį poveikį nei vien loperamidas. Bismuto subsalicilatas taip pat veiksmingai mažina simptomus. Bakterinės kilmės viduriavimui gydyti kai kuriais atvejais naudojami antibiotikai – azitromicinas (ypač keliautojų viduriavimui Pietryčių Azijoje). Gydymo pasirinkimai gali skirtis nėščiosioms ir imuninei sistemai nusilpusiems pacientams.
Sunkių simptomų atvejais arba jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
Mitybos pokyčiai ir gyvenimo būdo patarimai
Atsigavimą po viduriavimo gali pagreitinti subalansuoti mitybos pokyčiai ir tinkami įpročiai. BRAT dieta (bananai, ryžiai, skrudinta duona) padeda sulėtinti žarnyno tranzitą ir sumažinti tuštinimosi dažnį. Optimalu pereiti prie įprastos mitybos per tris dienas – nuo skaidrių skysčių prie lengvai virškinamų patiekalų, o vėliau prie įprasto raciono.
Skysčius rekomenduojama pradėti gerti mažais gurkšneliais kas 10 minučių po vėmimo nutraukimo, vėliau įtraukiant elektrolitų turtingus tirpalus natrio ir kalio atsargoms atstatyti. Probiotiniai produktai gali padėti atkurti naudingą žarnyno mikroflorą.
Sveikimo laikotarpiu reikėtų vengti pieno produktų, aštraus, daug skaidulų turinčio ir riebaus maisto, nes jie gali sustiprinti simptomus. Prieš darant reikšmingus mitybos pokyčius, ypač esant sveikatos sutrikimams ar užsitęsus simptomams, būtina pasitarti su gydytoju.
Papildomos pastabos dėl kūdikių ir mažų vaikų viduriavimo
Kūdikių ir mažų vaikų viduriavimas dažniausiai kyla dėl virusinių infekcijų, tokių kaip rotavirusas ar norovirusas. Didesnė rizika nustatoma mišinėliu maitinamiems kūdikiams (apie 72 % atvejų, palyginti su 27 % žindomų), taip pat gali turėti įtakos motinos mitybos pokyčiai.
Gydymui svarbu užtikrinti skysčių atkūrimą – vidutinio sunkumo ir sunkiais atvejais naudojami amžių atitinkantys geriamieji rehidratacijos tirpalai. Žindymą galima tęsti dažniau, bet mažesniais kiekiais, o mišinėliu maitinamiems kūdikiams skiriamas įprastas mišinys su papildomais skysčiais.
Vaikams iki 2 metų nerekomenduojami nereceptiniai vaistai nuo viduriavimo. Jei pasireiškia karščiavimas, kraujas išmatose ar dehidratacijos požymiai, būtina skubi medicininė pagalba. Tiksli diagnozė ir gydymas turi būti nustatyti gydytojo, nes kiekvienas atvejis gali skirtis.
Kaip išvengti viduriavimo dėl infekcijų ir maisto užterštumo?
Viduriavimo riziką galima sumažinti taikant veiksmingas higienos ir maisto saugos priemones. Biosmėlio filtravimas sumažina patogenų kiekį vandenyje iki 52 %, o namų ūkių vandens chloravimas ir saulės spindulių dezinfekcija taip pat veiksmingai mažina užterštumą. Rankų plovimas su muilu prieš valgį ir po tualeto sumažina fekalijų patekimo į organizmą riziką maždaug 25 %.
Maisto saugai užtikrinti būtina kruopščiai termiškai apdoroti produktus ir vengti kryžminės taršos tarp žalio ir virto maisto. Tai padeda išvengti dažniausių bakterinių sukėlėjų, tokių kaip E. coli ar Salmonella. Papildomos prevencinės priemonės – skiepijimas nuo rotaviruso, išskirtinis kūdikių maitinimas krūtimi ir geresnė sanitarinė infrastruktūra.
Keliaujant į regionus, kuriuose didesnė maisto ir vandens užterštumo rizika, rekomenduojama iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju dėl individualių prevencinių rekomendacijų.
Viduriavimas kelionėse
Viduriavimas kelionėse pasireiškia 30-70 % žmonių, vykstančių į vietoves su prasta sanitarine infrastruktūra. Riziką galima sumažinti laikantis prevencinių priemonių: vengti neapdoroto vandens, ledo kubelių, nepasterizuotų pieno produktų ir gatvės prekeivių maisto; užtikrinti griežtą rankų higieną naudojant muilą arba alkoholio pagrindu pagamintus dezinfektantus prieš valgį ir po tualeto.
Papildomai galima vartoti bismuto subsalicilatą, kuris suteikia 60-65 % apsaugą, jei higienos priemonių nepakanka. Maistas turi būti kruopščiai paruoštas, rekomenduojama vengti produktų, paliktų kambario temperatūroje ilgesniam laikui. Geriant vandenį būtina įsitikinti, kad jis apdorotas arba išpilstytas į butelius iš patikimų šaltinių.
Kada kreiptis į gydytoją dėl viduriavimo?
Į gydytoją būtina kreiptis, jei viduriavimas trunka ilgiau nei 48 valandas (ūminis) arba daugiau nei 4 savaites (lėtinis). Skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia naktinis tuštinimasis, kraujas išmatose, temperatūra viršija 39 °C ar juntamas stiprus pilvo skausmas ar pūtimas.
Dehidratacijos požymiai – retas šlapinimasis, stiprus troškulys, galvos svaigimas – taip pat yra signalas nedelsiant kreiptis į medikus.
Lėtinio viduriavimo atvejais reikalinga išsami diagnostika, kuri gali apimti išmatų ir kraujo tyrimus, endoskopiją ar kolonoskopiją. Simptomai, kurie nepraeina nepaisant badavimo arba juos lydi svorio kritimas, reikalauja neatidėliotino gydytojo įvertinimo. Gydymo metodas parenkamas pagal viduriavimo tipą ir priežastį.
Viduriavimas: DUK
Ar tam tikri vaistai gali sukelti viduriavimą kaip šalutinį poveikį?
Taip. Viduriavimą gali sukelti antibiotikai, metforminas, protonų siurblio inhibitoriai, kolchicinas, litis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir kai kurie chemoterapiniai preparatai. Šių vaistų poveikis susijęs su mechanizmais, galinčiais sutrikdyti žarnyno mikroflorą, gleivinės funkciją ar absorbcijos procesus. Riziką lemia vaisto rūšis, vartojimo trukmė ir individualus organizmo atsakas. Esant vaistų sukeltam viduriavimui būtina atkurti skysčių balansą, kad būtų išvengta dehidratacijos.
Ar viduriavimas gali būti autoimuninių ligų simptomas?
Taip. Autoimuninė enteropatija, mikroskopinis kolitas ir kitos imuninės sistemos sukeltos būklės gali sukelti lėtinį viduriavimą. Šių ligų metu žarnyno audiniuose vystosi uždegimas, pažeidžiantis gleivinę ir trikdantis maistinių medžiagų įsisavinimą. Tokiais atvejais kartu gali pasireikšti malabsorbcija, mikroelementų trūkumai ir kiti virškinimo sutrikimai.
Ar vien stresas sukelia viduriavimą?
Taip. Stiprus stresas gali išprovokuoti ūmius viduriavimo epizodus dėl žarnyno ir smegenų ašies sąveikos. Suaktyvėjęs kortikotropiną atpalaiduojantis faktorius (CRF) gali pakeisti žarnyno motoriką, mikrobiotos sudėtį ir pralaidumą, todėl sutrinka virškinimo procesai. Riziką lemia psichologinė būsena, individualus atsakas į stresą ir nervų sistemos jautrumas. Esant streso sukeltam viduriavimui būtina gerti pakankamai skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos.
Ar probiotikai gali pabloginti viduriavimą?
Taip. Kai kuriems žmonėms tam tikros probiotikų padermės gali laikinai sustiprinti viduriavimą, ypač pradinėje mikrobiomo adaptacijos fazėje. Poveikis priklauso nuo žarnyno mikrofloros būklės, probiotikų rūšies, imuninės sistemos veiklos ir vartojimo trukmės. Jei simptomai sustiprėja, rekomenduojama laikinai nutraukti vartojimą ir pasikonsultuoti su gydytoju. Visuomet svarbu palaikyti skysčių balansą, kad būtų išvengta dehidratacijos.
Kaip viduriavimas veikia maistinių medžiagų įsisavinimą ilguoju laikotarpiu?
Lėtinis viduriavimas gali sukelti reikšmingą maistinių medžiagų trūkumą. Dėl sutrumpėjusio maisto tranzito laiko, pažeistos gleivinės ir fermentų stokos sutrinka vitaminų, mineralų, baltymų bei riebalų įsisavinimas. Ilgalaikė malabsorbcija gali lemti mikroelementų trūkumus, elektrolitų disbalansą ir sisteminius sveikatos sutrikimus. Priklausomai nuo būklės sunkumo, gali prireikti gydymo ir specializuotos mitybos. Epizodų metu būtina gerti pakankamai vandens, nes skysčių netekimas gali siekti kelis litrus per dieną.
Sveiki! Sunku išsirinkti tinkamą produktą? Mielai atsakysiu į Jums kylančius klausimus ir padėsiu išsirinkti, atsižvelgdama į Jūsų individualius poreikius.
Viduriavimas: Priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija
Viduriavimas – tai virškinimo sistemos sutrikimas, kai išmatos tampa purios ir vandeningos, tuštinimasis pasikartoja dažniau nei įprastai ir gali būti lydimas pilvo spazmų, skubaus noro tuštintis, pykinimo ar karščiavimo. Dažniausios priežastys – virusinės infekcijos (norovirusas, rotavirusas), bakterijos (E. coli, salmonelės), maisto netoleravimas, dirbtiniai saldikliai, tam tikri vaistai ir kai kurios pagrindinės sveikatos būklės.
Ūminiam viduriavimui būdinga, kad simptomai pasireiškia bent tris kartus per 24 valandas ir dažniausiai praeina per 1-2 dienas. Į gydytoją būtina kreiptis, jei atsiranda kraujas išmatose, nuolatinis vėmimas, aukštesnė nei 39 °C temperatūra, stiprus nuovargis ar nepavyksta palaikyti pakankamo skysčių kiekio.
Pagrindinės gydymo priemonės – skysčių ir elektrolitų atkūrimas, prireikus vaistai, tokie kaip loperamidas, ir palaipsnis perėjimas nuo skysčių prie įprasto maisto. Prevencijai svarbu kruopščiai plauti rankas, laikytis maisto saugos principų, vartoti švarų vandenį, skiepytis nuo roto viruso.
Gali būti aktualu: Geriausi vitaminai hidratacijai
Kaip dažnai pasireiškia viduriavimas?
Ūminį viduriavimą vidutiniškai patiria apie kartą per metus beveik kiekvienas suaugęs žmogus, tačiau realūs skaičiai gali būti didesni, nes lengvi atvejai dažnai praeina be gydytojo įsikišimo. Pasaulyje ši būklė pasitaiko visose šalyse – ūminės formos atvejų yra daug daugiau nei lėtinių. Lėtiniu viduriavimu serga iki 5 % JAV gyventojų, o ūminiai epizodai dažniausiai praeina per 1-2 dienas.
Norint išvengti dehidratacijos, būtina atkurti prarastus skysčius. Suaugusiesiems viduriavimo metu paprastai reikia 2-3 litrų vandens per dieną. Jei simptomai nepraeina ilgiau nei 48 valandas, reikalinga gydytojo konsultacija, kad būtų nustatyta priežastis ir parinktas tinkamas gydymas. Todėl rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų įdentifikuotos problemos ir paskirtas gydymas.
Galime padėti subalansuoti mitybą su skaidulų mišiniu
Subalansuota mityba, papildyta tirpių skaidulų šaltiniais, tokiais kaip skaidulų mišinys GUTHEALTH, gali padėti palaikyti žarnyno mikrobiotos balansą.
Viduriavimo tipai
Viduriavimas skirstomas pagal trukmę į tris tipus:
Ši klasifikacija padeda pasirinkti tinkamus diagnostikos metodus, nes užsitęsęs viduriavimas dažnai reikalauja išsamaus organinės ligos ištyrimo.
Dažniausios viduriavimo priežastys
Vaikų viduriavimo atvejus dažniausiai sukelia virusai, ypač rotavirusas, o suaugusiesiems dažnesnė priežastis – norovirusas. Bakterinės infekcijos, tokios kaip E. coli, Campylobacter ir Salmonella, gali paveikti visų amžiaus grupių žmones, o C. difficile ypač dažnai nustatoma vyresnio amžiaus pacientams. Parazitiniai patogenai (Cryptosporidium, Giardia) dažniau pasitaiko 3-5 metų vaikams.
Tarp nemikrobinių priežasčių svarbūs mitybos veiksniai – dirbtiniai saldikliai, užterštas maistas, maisto alergenai. Antibiotikų vartojimas gali sutrikdyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą 5-30 % vartotojų.
Kadangi priežastys skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir imuninės būklės, tinkama diagnozė yra būtina.
Stipraus viduriavimo simptomai
Stipraus viduriavimo požymiai – kraujingos arba juodos, degutą primenančios išmatos, nuolatinis vėmimas kartu su viduriavimu ir karščiavimas virš 39 °C. Papildomi įspėjamieji signalai – didelis nuovargis, galvos svaigimas, nesugebėjimas išgerti pakankamai skysčių ir pilvo jautrumas tam tikrose srityse, galintis rodyti rimtas pagrindines ligas.
Suaugusiesiems skubaus įvertinimo reikia, jei viduriuojama daugiau kaip 10 kartų per parą arba simptomai tęsiasi ilgiau nei 48 valandas. Vaikams ribinis laikotarpis trumpesnis – daugiau nei 24 valandos.
Viduriavimo komplikacijos
Rimčiausia viduriavimo komplikacija – dehidratacija, atsirandanti, kai prarasti skysčiai ir elektrolitai nėra tinkamai atkuriami. Dėl ilgalaikio skysčių netekimo gali sumažėti kalio kiekis, sutrikti medžiagų apykaita ir organų veikla.
Pagrindinės galimos pasekmės:
Dehidratacijos požymiai – sumažėjęs šlapinimasis, išsausėjusios gleivinės, įdubusios akys. Norint išvengti komplikacijų, būtina nuolat atkurti skysčių balansą, o simptomams išliekant – kreiptis į gydytoją.
Tinkamas elektrolitų pasirinkimas galėtų būti Ancient+Brave elektrolitai True Hydration.
Kaip diagnozuojamas viduriavimas?
Viduriavimo diagnozė pradedama nuo simptomų ir jų trukmės įvertinimo, siekiant nustatyti, ar būklė ūminė, ar lėtinė. Pagrindiniai tyrimai apima bendrą kraujo tyrimą infekcijai nustatyti, išmatų pasėlį patogenams identifikuoti ir elektrolitų analizę dehidratacijos lygiui įvertinti.
Esant lėtiniam viduriavimui, gali būti atliekami papildomi tyrimai: vandenilio iškvėpimo testas angliavandenių malabsorbcijai nustatyti, kolonoskopija su biopsijomis uždegiminėms ar mikroskopinėms ligoms diagnozuoti, viršutinė endoskopija su dvylikapirštės žarnos mėginiais plonosios žarnos būklei įvertinti.
Gydytojas gali taikyti eliminacinę dietą, kad nustatytų galimus dirgiklius. Prieš audinių transglutaminazę nukreiptas IgA tyrimas padeda diagnozuoti celiakiją. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo paciento būklės, todėl tinkamą metodą nustato gydytojas.
Viduriavimo gydymo būdai
Viduriavimo gydymas priklauso nuo priežasties ir sunkumo, tačiau pagrindinis tikslas – atkurti skysčių bei elektrolitų balansą. Pirmo pasirinkimo priemonė – geriamoji rehidratacija.
Simptomams malšinti gali būti skiriami loperamido ir simetikono deriniai, suteikiantys greitesnį poveikį nei vien loperamidas. Bismuto subsalicilatas taip pat veiksmingai mažina simptomus. Bakterinės kilmės viduriavimui gydyti kai kuriais atvejais naudojami antibiotikai – azitromicinas (ypač keliautojų viduriavimui Pietryčių Azijoje). Gydymo pasirinkimai gali skirtis nėščiosioms ir imuninei sistemai nusilpusiems pacientams.
Sunkių simptomų atvejais arba jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
Mitybos pokyčiai ir gyvenimo būdo patarimai
Atsigavimą po viduriavimo gali pagreitinti subalansuoti mitybos pokyčiai ir tinkami įpročiai. BRAT dieta (bananai, ryžiai, skrudinta duona) padeda sulėtinti žarnyno tranzitą ir sumažinti tuštinimosi dažnį. Optimalu pereiti prie įprastos mitybos per tris dienas – nuo skaidrių skysčių prie lengvai virškinamų patiekalų, o vėliau prie įprasto raciono.
Skysčius rekomenduojama pradėti gerti mažais gurkšneliais kas 10 minučių po vėmimo nutraukimo, vėliau įtraukiant elektrolitų turtingus tirpalus natrio ir kalio atsargoms atstatyti. Probiotiniai produktai gali padėti atkurti naudingą žarnyno mikroflorą.
Sveikimo laikotarpiu reikėtų vengti pieno produktų, aštraus, daug skaidulų turinčio ir riebaus maisto, nes jie gali sustiprinti simptomus. Prieš darant reikšmingus mitybos pokyčius, ypač esant sveikatos sutrikimams ar užsitęsus simptomams, būtina pasitarti su gydytoju.
Papildomos pastabos dėl kūdikių ir mažų vaikų viduriavimo
Kūdikių ir mažų vaikų viduriavimas dažniausiai kyla dėl virusinių infekcijų, tokių kaip rotavirusas ar norovirusas. Didesnė rizika nustatoma mišinėliu maitinamiems kūdikiams (apie 72 % atvejų, palyginti su 27 % žindomų), taip pat gali turėti įtakos motinos mitybos pokyčiai.
Gydymui svarbu užtikrinti skysčių atkūrimą – vidutinio sunkumo ir sunkiais atvejais naudojami amžių atitinkantys geriamieji rehidratacijos tirpalai. Žindymą galima tęsti dažniau, bet mažesniais kiekiais, o mišinėliu maitinamiems kūdikiams skiriamas įprastas mišinys su papildomais skysčiais.
Vaikams iki 2 metų nerekomenduojami nereceptiniai vaistai nuo viduriavimo. Jei pasireiškia karščiavimas, kraujas išmatose ar dehidratacijos požymiai, būtina skubi medicininė pagalba. Tiksli diagnozė ir gydymas turi būti nustatyti gydytojo, nes kiekvienas atvejis gali skirtis.
Kaip išvengti viduriavimo dėl infekcijų ir maisto užterštumo?
Viduriavimo riziką galima sumažinti taikant veiksmingas higienos ir maisto saugos priemones. Biosmėlio filtravimas sumažina patogenų kiekį vandenyje iki 52 %, o namų ūkių vandens chloravimas ir saulės spindulių dezinfekcija taip pat veiksmingai mažina užterštumą. Rankų plovimas su muilu prieš valgį ir po tualeto sumažina fekalijų patekimo į organizmą riziką maždaug 25 %.
Maisto saugai užtikrinti būtina kruopščiai termiškai apdoroti produktus ir vengti kryžminės taršos tarp žalio ir virto maisto. Tai padeda išvengti dažniausių bakterinių sukėlėjų, tokių kaip E. coli ar Salmonella. Papildomos prevencinės priemonės – skiepijimas nuo rotaviruso, išskirtinis kūdikių maitinimas krūtimi ir geresnė sanitarinė infrastruktūra.
Keliaujant į regionus, kuriuose didesnė maisto ir vandens užterštumo rizika, rekomenduojama iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju dėl individualių prevencinių rekomendacijų.
Viduriavimas kelionėse
Viduriavimas kelionėse pasireiškia 30-70 % žmonių, vykstančių į vietoves su prasta sanitarine infrastruktūra. Riziką galima sumažinti laikantis prevencinių priemonių: vengti neapdoroto vandens, ledo kubelių, nepasterizuotų pieno produktų ir gatvės prekeivių maisto; užtikrinti griežtą rankų higieną naudojant muilą arba alkoholio pagrindu pagamintus dezinfektantus prieš valgį ir po tualeto.
Papildomai galima vartoti bismuto subsalicilatą, kuris suteikia 60-65 % apsaugą, jei higienos priemonių nepakanka. Maistas turi būti kruopščiai paruoštas, rekomenduojama vengti produktų, paliktų kambario temperatūroje ilgesniam laikui. Geriant vandenį būtina įsitikinti, kad jis apdorotas arba išpilstytas į butelius iš patikimų šaltinių.
Kada kreiptis į gydytoją dėl viduriavimo?
Į gydytoją būtina kreiptis, jei viduriavimas trunka ilgiau nei 48 valandas (ūminis) arba daugiau nei 4 savaites (lėtinis). Skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia naktinis tuštinimasis, kraujas išmatose, temperatūra viršija 39 °C ar juntamas stiprus pilvo skausmas ar pūtimas.
Dehidratacijos požymiai – retas šlapinimasis, stiprus troškulys, galvos svaigimas – taip pat yra signalas nedelsiant kreiptis į medikus.
Lėtinio viduriavimo atvejais reikalinga išsami diagnostika, kuri gali apimti išmatų ir kraujo tyrimus, endoskopiją ar kolonoskopiją. Simptomai, kurie nepraeina nepaisant badavimo arba juos lydi svorio kritimas, reikalauja neatidėliotino gydytojo įvertinimo. Gydymo metodas parenkamas pagal viduriavimo tipą ir priežastį.
Viduriavimas: DUK
Ar tam tikri vaistai gali sukelti viduriavimą kaip šalutinį poveikį?
Taip. Viduriavimą gali sukelti antibiotikai, metforminas, protonų siurblio inhibitoriai, kolchicinas, litis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir kai kurie chemoterapiniai preparatai. Šių vaistų poveikis susijęs su mechanizmais, galinčiais sutrikdyti žarnyno mikroflorą, gleivinės funkciją ar absorbcijos procesus. Riziką lemia vaisto rūšis, vartojimo trukmė ir individualus organizmo atsakas. Esant vaistų sukeltam viduriavimui būtina atkurti skysčių balansą, kad būtų išvengta dehidratacijos.
Ar viduriavimas gali būti autoimuninių ligų simptomas?
Taip. Autoimuninė enteropatija, mikroskopinis kolitas ir kitos imuninės sistemos sukeltos būklės gali sukelti lėtinį viduriavimą. Šių ligų metu žarnyno audiniuose vystosi uždegimas, pažeidžiantis gleivinę ir trikdantis maistinių medžiagų įsisavinimą. Tokiais atvejais kartu gali pasireikšti malabsorbcija, mikroelementų trūkumai ir kiti virškinimo sutrikimai.
Ar vien stresas sukelia viduriavimą?
Taip. Stiprus stresas gali išprovokuoti ūmius viduriavimo epizodus dėl žarnyno ir smegenų ašies sąveikos. Suaktyvėjęs kortikotropiną atpalaiduojantis faktorius (CRF) gali pakeisti žarnyno motoriką, mikrobiotos sudėtį ir pralaidumą, todėl sutrinka virškinimo procesai. Riziką lemia psichologinė būsena, individualus atsakas į stresą ir nervų sistemos jautrumas. Esant streso sukeltam viduriavimui būtina gerti pakankamai skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos.
Ar probiotikai gali pabloginti viduriavimą?
Taip. Kai kuriems žmonėms tam tikros probiotikų padermės gali laikinai sustiprinti viduriavimą, ypač pradinėje mikrobiomo adaptacijos fazėje. Poveikis priklauso nuo žarnyno mikrofloros būklės, probiotikų rūšies, imuninės sistemos veiklos ir vartojimo trukmės. Jei simptomai sustiprėja, rekomenduojama laikinai nutraukti vartojimą ir pasikonsultuoti su gydytoju. Visuomet svarbu palaikyti skysčių balansą, kad būtų išvengta dehidratacijos.
Kaip viduriavimas veikia maistinių medžiagų įsisavinimą ilguoju laikotarpiu?
Lėtinis viduriavimas gali sukelti reikšmingą maistinių medžiagų trūkumą. Dėl sutrumpėjusio maisto tranzito laiko, pažeistos gleivinės ir fermentų stokos sutrinka vitaminų, mineralų, baltymų bei riebalų įsisavinimas. Ilgalaikė malabsorbcija gali lemti mikroelementų trūkumus, elektrolitų disbalansą ir sisteminius sveikatos sutrikimus. Priklausomai nuo būklės sunkumo, gali prireikti gydymo ir specializuotos mitybos. Epizodų metu būtina gerti pakankamai vandens, nes skysčių netekimas gali siekti kelis litrus per dieną.
Šaltiniai:
https://www.yalemedicine.org/clinical-keywords/diarrhea
https://en.wikipedia.org/wiki/Diarrhea
https://medlineplus.gov/diarrhea.html
https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/diarrhea/definition-facts
https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/4108-diarrhea
https://gi.org/topics/diarrhea-acute-and-chronic/
https://www.granitepeaksgi.com/acute-and-chronic-diarrhea-a-brief-review/
https://immattersacp.org/archives/2009/09/diarrhea.htm
https://www.mayoclinic.org/symptoms/diarrhea/basics/definition/sym-20050926
https://www.allergosan.com/en/knowledge-hub/diarrhoea/
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/diarrhoeal-disease
https://www.gastrorockies.com/most-common-causes-of-diarrhea/
https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/diarrhea/symptoms-causes
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/diarrhea/symptoms-causes/syc-20352241
https://www.healthline.com/health/diarrhea
https://www.mayoclinic.org/symptom-checker/diarrhea-in-adults-adult/related-factors/itt-20009075
https://www.nyp.org/primary-care/diarrhea
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK555956/
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/dehydration/symptoms-causes/syc-20354086
https://www.medicalnewstoday.com/articles/dehydration-and-diarrhea
https://www.cdc.gov/mmwr/preview/mmwrhtml/00018677.htm
https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/diarrhea/diagnosis
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/diarrhea/diagnosis-treatment/drc-20352246
https://www.nyp.org/primary-care/diarrhea/treatment
https://www.aafp.org/pubs/afp/issues/2020/0415/p472.html
https://www.aafp.org/pubs/afp/issues/2014/0201/p180.html
https://www.webmd.com/digestive-disorders/understanding-diarrhea-treatment
https://www.cdc.gov/yellow-book/hcp/preparing-international-travelers/travelers-diarrhea.html
https://www.oregonclinic.com/resource/diets-brat/
https://sydneygastroenterologist.com.au/blog/the-best-food-to-eat-to-recover-from-diarrhea/
https://www.medicalnewstoday.com/articles/320124
https://iffgd.org/gi-disorders/diarrhea/nutrition-strategies/
https://health.clevelandclinic.org/what-to-eat-when-you-have-diarrhea
https://health.ucdavis.edu/blog/cultivating-health/diarrhea-in-children-at-home-treatments-and-when-to-be-concerned-about-diarrhea-in-your-child/2025/05
https://www.nationwidechildrens.org/conditions/diarrhea
https://my.clevelandclinic.org/health/symptoms/baby-diarrhea
https://www.healthline.com/health/baby/baby-diarrhea
https://www.seattlechildrens.org/conditions/a-z/diarrhea-0-12-months/
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3062532/
https://link.springer.com/article/10.1007/s40475-018-0134-x
http://clinmedjournals.org/articles/ijpr/international-journal-of-pediatric-research-ijpr-9-122.php?jid=ijpr
https://ourworldindata.org/diarrheal-diseases
https://www.uspharmacist.com/article/approach-to-treatment-and-prevention-of-travelers-diarrhea
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6751351/
https://academic.oup.com/jtm/article/24/suppl_1/S63/3782742
https://tdtmvjournal.biomedcentral.com/articles/10.1186/s40794-018-0074-4
https://www.medstarhealth.org/blog/articles/2022/jul/when-to-see-a-doctor-for-diarrhea/
https://www.houstonmethodist.org/blog/articles/2022/jul/when-to-see-a-doctor-for-diarrhea/
https://www.goodrx.com/conditions/diarrhea/when-to-see-a-doctor-for-diarrhea
https://gutscharity.org.uk/advice-and-information/symptoms/diarrhoea/
https://www.goodrx.com/drugs/side-effects/could-your-meds-be-causing-diarrhea
https://www.webmd.com/digestive-disorders/what-meds-cause-diarrhea
https://resources.healthgrades.com/right-care/digestive-health/medications-that-can-cause-diarrhea
https://medlineplus.gov/ency/article/000293.htm
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5369702/
https://www.cincinnatichildrens.org/health/a/autoimmune-enteropathy
https://www.mdedge.com/gihepnews/article/242735/ibd-intestinal-disorders/microscopic-colitis-common-yet-often-overlooked/page/0/1
https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/autoimmune-enteropathy
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3150032/
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10010791/
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7659537/
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC4249634/
https://www.davidsongi.com/is-stress-or-anxiety-a-factor-in-causing-diarrhea/
https://oshihealth.com/can-stress-cause-diarrhea/
https://www.medicalnewstoday.com/articles/stress-diarrhea
https://www.aafp.org/pubs/afp/issues/2017/0801/p170.html
https://seed.com/cultured/can-probiotics-cause-diarrhea-gut-adjustment-guide/
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9509072/
https://my.clevelandclinic.org/health/treatments/14598-probiotics
https://eurjmedres.biomedcentral.com/articles/10.1186/s40001-025-02788-w
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK219100/
https://lubbockgastro.com/risks-of-diarrhea-after-eating/
https://medicine.washu.edu/news/toxin-provides-clues-to-long-term-effects-of-diarrhea-caused-by-e-coli/
https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/22722-malabsorption
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK553106/