Vitaminas B12 yra vandenyje tirpus ir gyvybiškai svarbus vitaminas, reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemos veiklai, DNR sintezei ir ląstelių apykaitai. B12 trūkumas gali sukelti megaloblastinę anemiją, neurologinius sutrikimus bei sisteminius simptomus, paveikiančius visą organizmą.
Toliau pateikiama išsami apžvalga, kurioje aptariami pagrindiniai B12 trūkumo požymiai ir simptomai, dažniausios priežastys, rizikos grupės, diagnostikos būdai, gydymo metodai bei ilgalaikės pasekmės sveikatai.
Trumpai
Vitamino B12 trūkumas gali sukelti nuovargį, silpnumą, blyškią odą, galūnių tirpimą, atminties sutrikimus ir sumišimą.
Dažniausios priežastys: autoimuninės ligos, nepakankamas vitamino B12 kiekis maiste, skrandžio ar žarnyno absorbcijos sutrikimai, su amžiumi susiję pokyčiai.
Gydymas: B12 injekcijos, didelės dozės geriamieji ar po liežuviu vartojami papildai (1-2 mg per dieną).
Papildai ypač svarbūs vegetarams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems perniciozine anemija.
Papildomi naudingi preparatai: B grupės vitaminai, folio rūgštis, geležis anemijos atveju, veganams skirti gyvūninės kilmės produktų alternatyvos.
Simptomai
Vitamino B12 trūkumas gali sukelti nuovargį, neurologinius sutrikimus, odos pokyčius ir anemiją. Dažniausi simptomai – nuolatinis nuovargis, blyški arba gelsva oda, galvos skausmas, sumažėjęs apetitas, dusulys ir širdies ritmo pokyčiai. Šis trūkumas taip pat gali paveikti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, sumažindamas deguonies pernešimo pajėgumą ir sukeldamas silpnumą.
Nervų sistemos pažeidimas gali pasireikšti galūnių tirpimu, dilgčiojimu, koordinacijos sutrikimais, „adatėlių“ pojūčiais, atminties problemomis, sumišimu ar net depresija. Vienas iš trūkumo požymių – raudonas, patinęs liežuvis su uždegimu, gali pasireikšti pykinimas, lėtinis viduriavimas ar virškinimo sutrikimai.
Ankstyvieji požymiai – energijos stoka, blogėjantis odos blyškumas, sutrikusi koncentracija – dažnai lieka nepastebėti, kol b12 trūkumas pažeidžia nervų sistemą ar išsivysto megaloblastinė anemija. Pajutus tokius simptomus, svarbu kuo greičiau pasitarti su gydytoju.
Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas ar SIBO gali trukdyti įsisavinti ir vitaminą B12, ir magnį – dėl to vystosi nervų pažeidimai, raumenų spazmai, nuovargis, miego sutrikimai (nemiga), vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas. Ilgalaikis rūgštį slopinančių vaistų vartojimas (pvz., pantoprazolio) dar labiau padidina šių trūkumų riziką, todėl svarbu tikrinti abiejų medžiagų lygius bei įvertinti virškinimo sistemos būklę.
Priežastys
B12 trūkumas gali kilti dėl autoimuninių ligų, mitybos nepakankamumo, virškinimo trakto ligų ar su amžiumi susijusių pokyčių. Sutrinka šio vitamino įsisavinimas, o jo trūkumas gali sukelti neurologines komplikacijas ir kraujodaros sutrikimus.
Autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip perniciozinė anemija, pažeidžia skrandžio gleivinę ir slopina vidinio faktoriaus gamybą, kuris yra būtinas vitamino B12 pasisavinimui. Atrofinis gastritas dar labiau sumažina rūgštingumą, dėl ko b12 yra sunkiai įsisavinimas iš maisto.
Mitybos priežastys dažniausiai pasireiškia tiems, kurie riboja gyvūninės kilmės produktų vartojimą. Kadangi pagrindiniai vitamino B12 šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, kepenėlės ir pieno produktai, nepilnavertė mityba gali lemti ilgalaikį trūkumą.
Tarp virškinimo sistemos problemų svarbios Krono liga, celiakija ir bakterijų pertekliaus sindromas. Jos trukdo vitamino B12 pasisavinimui plonajame žarnyne, ypač ileumo srityje, kur šis vitaminas absorbuojamas.
Vyresniame amžiuje dažnai sumažėja skrandžio rūgšties kiekis – tai gali paaiškinti, kodėl atrofiniu gastritu serga iki 9 % vyresnių nei 65 metų žmonių. Tokiais atvejais, net ir vartojant pakankamai vitamino, jo kiekį organizme palaikyti tampa sudėtinga.
Vitamino B12 trūkumas gydomas injekcijomis, geriamaisiais papildais, po liežuviu vartojamomis tabletėmis ar intranazaliniais preparatais. Sunkiais atvejais, kai pasireiškia neurologiniai simptomai, taikomos į raumenis leidžiamos injekcijos pagal intensyvų režimą – 3 kartus per savaitę dvi savaites, vėliau palaikomosios dozės kas mėnesį.
Geriamieji papildai, vartojami 1–2 mg per parą, tinka daugeliui pacientų. Norint pasiekti poveikį, svarbu laikytis nuoseklaus vartojimo – praleistos dozės gali sukelti simptomų grįžimą. Perniciozine anemija sergantiems pacientams rekomenduojamos injekcijos, nes jų organizmas nepasisavina B12 iš virškinamojo trakto.
Gydymas dažnai tęsiamas visą gyvenimą, ypač esant lėtiniam trūkumui. Metformino vartotojams gali būti koreguojamos dozės, o nėštumo metu geriau rinktis geriamuosius papildus.
Vartojimo formos ir dozės priklauso nuo paciento būklės: nuo kasdieninių 1-2 mg papildų iki reguliarių injekcijų. B12 papildų vartojimą būtina derinti su gydytoju, ypač esant anemijai ar neurologiniams simptomams.
Kaip papildai gali padėti?
Vitamino B12 papildai gali padėti pacientams, kuriems nustatytas trūkumas, ypač vegetarams, veganams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems perniciozine anemija. Injekcijos leidžia apeiti virškinamojo trakto barjerus, todėl tinka esant malabsorbcijai ar sunkiai anemijai.
Geriamieji papildai 1-2 mg per parą (1000-2000 mcg) gali efektyviai atstatyti B12 lygį daugeliui pacientų. Gydymo veiksmingumą galima stebėti reguliariai matuojant B12 ir metilmalono rūgšties koncentraciją kraujyje.
Papildai naudingi tik esant faktiniam trūkumui. Vartojimas be poreikio jokios papildomos naudos nesuteikia. Dozės turi būti individualizuotos – prieš pradedant vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
Papildomi rekomenduojami papildai
Gydymą galima papildyti B grupės komplekso, folio rūgšties (B9) ir geležies preparatais. B-komplekso papildai tinka esant kelių B grupės vitaminų trūkumui ir gali būti vartojami tabletėmis, po liežuviu arba nosies purškalu.
Folio rūgštis svarbi tuo atveju, kai kartu trūksta tiek B12, tiek B9 – šios medžiagos glaudžiai susijusios kraujo gamyboje. Folatų papildymas be B12 korekcijos gali užmaskuoti neurologinius pažeidimus, todėl reikalinga abiejų medžiagų stebėsena.
Geležies papildai reikalingi esant kartu pasireiškiančiai geležies stokos anemijai. Veganams rekomenduojami augalinės kilmės B12 papildai, kurių paros dozės siekia 500-2000 mikrogramų. Reguliarus kraujo tyrimų stebėjimas leidžia užtikrinti pakankamą šių papildų veiksmingumą.
Vitamino B12 trūkumas: DUK
Ar vitamino B12 trūkumas gali sukelti nuolatinį neurologinį pažeidimą?
Taip, negydomas B12 trūkumas gali sukelti negrįžtamą neurologinę žalą dėl nervų demielinizacijos. Rizika ypač padidėja, jei gydymas pradedamas praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo simptomų pradžios. Gali būti pažeista tiek centrinė, tiek periferinė nervų sistema.
Per kiek laiko pasveikstama nuo B12 trūkumo?
Kraujo ląstelių gamyba paprastai atsistato per 6-8 savaites. Bendras sveikimo laikotarpis gali trukti nuo 1 iki 12 mėnesių, priklausomai nuo trūkumo sunkumo, gydymo metodo ir organizmo gebėjimo įsisavinti B12. Neurologinių simptomų atsistatymas gali užtrukti kelis mėnesius ar net metus; kai kuriais atvejais lieka nuolatiniai pažeidimai.
Ar B12 trūksta dažniau tam tikroms etninėms grupėms?
Tyrimai rodo, kad 34 % Naujosios Zelandijos pietų azijiečių ir 47 % Šiaurės Indijos gyventojų nustatytas B12 trūkumas. Priežastys – mitybos įpročiai ir genetiniai veiksniai, darantys įtaką B12 absorbcijai. Juodaodžių ir meksikiečių kilmės amerikiečių populiacijose B12 lygis paprastai būna aukštesnis nei baltaodžių.
Ar vaikams gali atsirasti vitamino B12 trūkumas?
Taip, B12 trūkumas vaikams gali atsirasti dėl motinos trūkumo nėštumo ar žindymo metu, veganiškos mitybos, žarnyno ligų arba genetinių defektų. Simptomai: raidos regresas, hipotonija, blyškumas, neurologiniai sutrikimai. Rizikos veiksniai: neišnešiotumas, autoimuniniai susirgimai, antibiotikų vartojimas. Ankstyvas gydymas būtinas norint išvengti negrįžtamos neurologinės žalos.
Ar maisto virimas sunaikina maiste esantį B12?
Taip, virimas sumažina vitamino B12 kiekį. Kepant, verdant ar kaitinant mikrobangomis, gyvūniniuose produktuose gali prarasti iki 50 % B12. Ilgesnis terminis apdorojimas ir aukštesnė temperatūra didina nuostolius. Vitaminas C gali paspartinti šį skilimą. Vakuuminis gaminimas padeda išsaugoti daugiau B12 nei tradiciniai metodai. Gyvūninės kilmės produktai yra ypač jautrūs karščiui.
Vitamino B12 trūkumas: B12: simptomai, priežastys, gydymas ir kt.
Vitaminas B12 yra vandenyje tirpus ir gyvybiškai svarbus vitaminas, reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemos veiklai, DNR sintezei ir ląstelių apykaitai. B12 trūkumas gali sukelti megaloblastinę anemiją, neurologinius sutrikimus bei sisteminius simptomus, paveikiančius visą organizmą.
Toliau pateikiama išsami apžvalga, kurioje aptariami pagrindiniai B12 trūkumo požymiai ir simptomai, dažniausios priežastys, rizikos grupės, diagnostikos būdai, gydymo metodai bei ilgalaikės pasekmės sveikatai.
Trumpai
Simptomai
Vitamino B12 trūkumas gali sukelti nuovargį, neurologinius sutrikimus, odos pokyčius ir anemiją. Dažniausi simptomai – nuolatinis nuovargis, blyški arba gelsva oda, galvos skausmas, sumažėjęs apetitas, dusulys ir širdies ritmo pokyčiai. Šis trūkumas taip pat gali paveikti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, sumažindamas deguonies pernešimo pajėgumą ir sukeldamas silpnumą.
Nervų sistemos pažeidimas gali pasireikšti galūnių tirpimu, dilgčiojimu, koordinacijos sutrikimais, „adatėlių“ pojūčiais, atminties problemomis, sumišimu ar net depresija. Vienas iš trūkumo požymių – raudonas, patinęs liežuvis su uždegimu, gali pasireikšti pykinimas, lėtinis viduriavimas ar virškinimo sutrikimai.
Ankstyvieji požymiai – energijos stoka, blogėjantis odos blyškumas, sutrikusi koncentracija – dažnai lieka nepastebėti, kol b12 trūkumas pažeidžia nervų sistemą ar išsivysto megaloblastinė anemija. Pajutus tokius simptomus, svarbu kuo greičiau pasitarti su gydytoju.
Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas ar SIBO gali trukdyti įsisavinti ir vitaminą B12, ir magnį – dėl to vystosi nervų pažeidimai, raumenų spazmai, nuovargis, miego sutrikimai (nemiga), vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas. Ilgalaikis rūgštį slopinančių vaistų vartojimas (pvz., pantoprazolio) dar labiau padidina šių trūkumų riziką, todėl svarbu tikrinti abiejų medžiagų lygius bei įvertinti virškinimo sistemos būklę.
Priežastys
B12 trūkumas gali kilti dėl autoimuninių ligų, mitybos nepakankamumo, virškinimo trakto ligų ar su amžiumi susijusių pokyčių. Sutrinka šio vitamino įsisavinimas, o jo trūkumas gali sukelti neurologines komplikacijas ir kraujodaros sutrikimus.
Autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip perniciozinė anemija, pažeidžia skrandžio gleivinę ir slopina vidinio faktoriaus gamybą, kuris yra būtinas vitamino B12 pasisavinimui. Atrofinis gastritas dar labiau sumažina rūgštingumą, dėl ko b12 yra sunkiai įsisavinimas iš maisto.
Mitybos priežastys dažniausiai pasireiškia tiems, kurie riboja gyvūninės kilmės produktų vartojimą. Kadangi pagrindiniai vitamino B12 šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, kepenėlės ir pieno produktai, nepilnavertė mityba gali lemti ilgalaikį trūkumą.
Tarp virškinimo sistemos problemų svarbios Krono liga, celiakija ir bakterijų pertekliaus sindromas. Jos trukdo vitamino B12 pasisavinimui plonajame žarnyne, ypač ileumo srityje, kur šis vitaminas absorbuojamas.
Vyresniame amžiuje dažnai sumažėja skrandžio rūgšties kiekis – tai gali paaiškinti, kodėl atrofiniu gastritu serga iki 9 % vyresnių nei 65 metų žmonių. Tokiais atvejais, net ir vartojant pakankamai vitamino, jo kiekį organizme palaikyti tampa sudėtinga.
Taip pat gali būti aktualu: magnio trūkumas
Gydymas
Vitamino B12 trūkumas gydomas injekcijomis, geriamaisiais papildais, po liežuviu vartojamomis tabletėmis ar intranazaliniais preparatais. Sunkiais atvejais, kai pasireiškia neurologiniai simptomai, taikomos į raumenis leidžiamos injekcijos pagal intensyvų režimą – 3 kartus per savaitę dvi savaites, vėliau palaikomosios dozės kas mėnesį.
Geriamieji papildai, vartojami 1–2 mg per parą, tinka daugeliui pacientų. Norint pasiekti poveikį, svarbu laikytis nuoseklaus vartojimo – praleistos dozės gali sukelti simptomų grįžimą. Perniciozine anemija sergantiems pacientams rekomenduojamos injekcijos, nes jų organizmas nepasisavina B12 iš virškinamojo trakto.
Gydymas dažnai tęsiamas visą gyvenimą, ypač esant lėtiniam trūkumui. Metformino vartotojams gali būti koreguojamos dozės, o nėštumo metu geriau rinktis geriamuosius papildus.
Vartojimo formos ir dozės priklauso nuo paciento būklės: nuo kasdieninių 1-2 mg papildų iki reguliarių injekcijų. B12 papildų vartojimą būtina derinti su gydytoju, ypač esant anemijai ar neurologiniams simptomams.
Kaip papildai gali padėti?
Vitamino B12 papildai gali padėti pacientams, kuriems nustatytas trūkumas, ypač vegetarams, veganams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems perniciozine anemija. Injekcijos leidžia apeiti virškinamojo trakto barjerus, todėl tinka esant malabsorbcijai ar sunkiai anemijai.
Geriamieji papildai 1-2 mg per parą (1000-2000 mcg) gali efektyviai atstatyti B12 lygį daugeliui pacientų. Gydymo veiksmingumą galima stebėti reguliariai matuojant B12 ir metilmalono rūgšties koncentraciją kraujyje.
Papildai naudingi tik esant faktiniam trūkumui. Vartojimas be poreikio jokios papildomos naudos nesuteikia. Dozės turi būti individualizuotos – prieš pradedant vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
Papildomi rekomenduojami papildai
Gydymą galima papildyti B grupės komplekso, folio rūgšties (B9) ir geležies preparatais. B-komplekso papildai tinka esant kelių B grupės vitaminų trūkumui ir gali būti vartojami tabletėmis, po liežuviu arba nosies purškalu.
Folio rūgštis svarbi tuo atveju, kai kartu trūksta tiek B12, tiek B9 – šios medžiagos glaudžiai susijusios kraujo gamyboje. Folatų papildymas be B12 korekcijos gali užmaskuoti neurologinius pažeidimus, todėl reikalinga abiejų medžiagų stebėsena.
Geležies papildai reikalingi esant kartu pasireiškiančiai geležies stokos anemijai. Veganams rekomenduojami augalinės kilmės B12 papildai, kurių paros dozės siekia 500-2000 mikrogramų. Reguliarus kraujo tyrimų stebėjimas leidžia užtikrinti pakankamą šių papildų veiksmingumą.
Vitamino B12 trūkumas: DUK
Ar vitamino B12 trūkumas gali sukelti nuolatinį neurologinį pažeidimą?
Taip, negydomas B12 trūkumas gali sukelti negrįžtamą neurologinę žalą dėl nervų demielinizacijos. Rizika ypač padidėja, jei gydymas pradedamas praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo simptomų pradžios. Gali būti pažeista tiek centrinė, tiek periferinė nervų sistema.
Per kiek laiko pasveikstama nuo B12 trūkumo?
Kraujo ląstelių gamyba paprastai atsistato per 6-8 savaites. Bendras sveikimo laikotarpis gali trukti nuo 1 iki 12 mėnesių, priklausomai nuo trūkumo sunkumo, gydymo metodo ir organizmo gebėjimo įsisavinti B12. Neurologinių simptomų atsistatymas gali užtrukti kelis mėnesius ar net metus; kai kuriais atvejais lieka nuolatiniai pažeidimai.
Ar B12 trūksta dažniau tam tikroms etninėms grupėms?
Tyrimai rodo, kad 34 % Naujosios Zelandijos pietų azijiečių ir 47 % Šiaurės Indijos gyventojų nustatytas B12 trūkumas. Priežastys – mitybos įpročiai ir genetiniai veiksniai, darantys įtaką B12 absorbcijai. Juodaodžių ir meksikiečių kilmės amerikiečių populiacijose B12 lygis paprastai būna aukštesnis nei baltaodžių.
Ar vaikams gali atsirasti vitamino B12 trūkumas?
Taip, B12 trūkumas vaikams gali atsirasti dėl motinos trūkumo nėštumo ar žindymo metu, veganiškos mitybos, žarnyno ligų arba genetinių defektų. Simptomai: raidos regresas, hipotonija, blyškumas, neurologiniai sutrikimai. Rizikos veiksniai: neišnešiotumas, autoimuniniai susirgimai, antibiotikų vartojimas. Ankstyvas gydymas būtinas norint išvengti negrįžtamos neurologinės žalos.
Ar maisto virimas sunaikina maiste esantį B12?
Taip, virimas sumažina vitamino B12 kiekį. Kepant, verdant ar kaitinant mikrobangomis, gyvūniniuose produktuose gali prarasti iki 50 % B12. Ilgesnis terminis apdorojimas ir aukštesnė temperatūra didina nuostolius. Vitaminas C gali paspartinti šį skilimą. Vakuuminis gaminimas padeda išsaugoti daugiau B12 nei tradiciniai metodai. Gyvūninės kilmės produktai yra ypač jautrūs karščiui.