Vitamino D trūkumas – tai būklė, kai organizme nėra pakankamo šio vitamino kiekio, dėl ko silpnėja kaulai, didėja raumenų silpnumas, sutrinka imuninė sistema ir psichologinė savijauta. Vitaminas D yra svarbus kalcio pasisavinimui, fosforo pusiausvyrai ir daugiau nei 200 genų reguliavimui žmogaus organizme.
Vitamino D trūkumo simptomai – tai kaulų skausmas, lūžiai, raumenų silpnumas, nuovargis, depresija ir lėtesnis žaizdų gijimas. D trūkumas dažniau pasireiškia ribotai būnant saulėje, turint tamsesnę odą, virškinimo problemų, antsvorio ar vartojant tam tikrus vaistus. Gydymui taikomi vitamino D papildai, mitybos korekcija ir buvimas saulėje, vertinant vitamino D kiekį organizme individualiai.
Trumpai
Vitamino D trūkumas sukelia kaulų skausmą, raumenų silpnumą, dilgčiojimo pojūčius, didina osteoporozės ir kritimų riziką.
Pagrindinės vitamino D trūkumo priežastys yra ribotas buvimas saulėje, malabsorbcijos sutrikimai ir tam tikri vaistai.
Gydymas priklauso nuo sunkumo: 600-800 TV per parą lengvais atvejais, iki 10 000 TV esant dideliam trūkumui.
Vitamino D3 (cholekalciferolio) papildai daugeliui pacientų geriau įsisavinami nei D2 formos.
Prevencija apima 10-30 minučių buvimo saulėje vidurdienį, vitamino D turtingą maistą ir kasdienį 600-1000 TV papildų vartojimą.
Simptomai
Vitamino D trūkumo simptomai dažniausiai pasireiškia kaulų skausmu, raumenų silpnumu ir nervų sistemos pakitimais. Šio vitamino trūkumas gali sukelti osteomaliaciją suaugusiesiems ir rachitą vaikams – pastarasis gali iškreipti kojų formą. Dažnas simptomas – skausmas spaudžiant krūtinkaulį ar blauzdikaulį.
Raumenų silpnumas dažnai jaučiamas viršutinėje kojų, rankų ar liemens srityje – dėl to gali būti sunku lipti laiptais ar išlaikyti stabilumą. Trūkumas gali sukelti mėšlungį, spazmus, nuovargį ir jautrumą skausmui. Su nervais susiję pojūčiai – dilgčiojimas ir jautresnės galūnės.
Vaikams, kuriems nustatytas ilgalaikis vitamino D trūkumas, gali sutrikti augimas ir raida. Vyresnio amžiaus žmonėms ši būklė padidina osteoporozės ir kritimų riziką – o tai smarkiai didina lūžių tikimybę.
Prieš pradedant vartoti vitaminą D, būtina pasitarti su gydytoju ir įvertinti vitamino D kiekį kraujyje.
Priežastys
Vitamino D trūkumo priežastys dažniausiai susijusios su ribotu saulės poveikiu, sveikatos sutrikimais, vaistais ir demografiniais veiksniais. Ribotas saulės spindulių kiekis – dėl prastų oro sąlygų – mažina natūralią sintezę, ypač žmonėms su tamsesne oda.
Virškinimo trakto ligos, tokios kaip celiakija ar Krono liga, gali sumažinti vitamino D įsisavinimą iš maisto. Kepenų ir inkstų sutrikimai mažina šio vitamino aktyvavimą organizme. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nuo epilepsijos, cholesterolio ar kortikosteroidai, trikdo vitamino apykaitą.
Vyresnio amžiaus žmonėms vitamino D trūkumas gali būti dažnesnis, nes su amžiumi mažėja odos gebėjimas sintetinti šį vitaminą. Nutukimas taip pat prisideda prie trūkumo, vitaminas gali kauptis riebaliniame audinyje, sumažindamas jo prieinamumą organizmui.
Vitamino D kiekį organizme įvertina gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą. Tikslus įvertinimas leidžia paskirti tinkamą papildų dozę ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Gydymas
Vitamino D trūkumo gydymas priklauso nuo trūkumo sunkumo. Lengvais atvejais gali būti rekomenduojama 600-800 TV (15–20 mcg) per dieną, o esant dideliam trūkumui – iki 10 000 TV (250 mcg). Dozės pritaikomos individualiai, įvertinus paciento amžių, kūno masę, sveikatos būklę ir tyrimų rezultatus.
Simptomų palengvinimui gydymas gali būti nukreiptas į kaulų stiprinimą, nuotaikos stabilizavimą, imuninės funkcijos palaikymą ir osteoporozės prevenciją. Esant rachitui ar virškinimo sutrikimams, gali prireikti sudėtingesnio gydymo – įskaitant hormonų terapiją ar medikamentų keitimą.
Svarbi ir saikingas būvimas saulėje (10-30 minučių per dieną). Tai padeda aktyvuoti vitamino D sintezę odoje. Gydymo metu būtina stebėti vitamino D kiekį kraujyje, dažniausiai pakartotiniai tyrimai atliekami po 3 mėnesių.
Ilgalaikėje priežiūroje svarbus palaikomasis papildų vartojimas mažesnėmis dozėmis ir mitybos optimizavimas. Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Prevencija
Vitamino D trūkumui išvengti svarbios trys strategijos: saulės šviesa, mityba ir papildai. Profilaktikai būtinas buvimas saulėje, vitamino D turintis maistas ir kasdieniai papildai.
Kremas nuo saulės su SPF gali sumažinti vitamino D sintezę iki 95 %, todėl trumpas buvimas saulėje be kremo (prieš pat tepanat apsaugą) padeda palaikyti natūralų kiekį. Tamsesnės odos žmonėms gali reikėti ilgesnės saulės ekspozicijos.
Pagrindinės prevencijos priemonės:
Pabūti saulėje nuo 10 iki 15 val., ribojant apsauginio kremo naudojimą trumpam laikui
Vartoti vitamino D turinčius maisto produktus, tokius kaip riebi žuvis, kiaušiniai, UV spinduliais apdoroti grybai, praturtinti pieno produktai
Naudoti maisto papildus: 600-1000 TV per parą vyresniems nei 1 metų vaikams, 400-1000 TV kūdikiams, priklausomai nuo individualios situacijos
Keisti gyvenimo būdą – didinti buvimą lauke, koreguoti kūno masę, nes nutukimas mažina vitamino D biologinį prieinamumą
Šios strategijos padeda užtikrinti stabilų vitamino D lygį organizme. Prieš pradedant prevenciją papildais, būtina pasitarti su gydytoju.
Kaip papildai gali padėti?
Vitamino D papildai gali padėti atkurti nepakankamą jo kiekį kraujyje ir sumažinti trūkumo sukeltas pasekmes. Dažniausiai rekomenduojamos dozės: kūdikiams – 400 TV, suaugusiesiems – 600 TV, vyresniems nei 70 metų – 800 TV per parą. Esant stipriam trūkumui, gali būti taikomos didesnės, gydytojo paskirtos dozės.
Papildai gali padėti išvengti arba sumažinti su trūkumu susijusią kaulų demineralizaciją, pavyzdžiui, rachitą ar osteomaliaciją. Kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, VITAL, rodo, kad 2000 TV vitamino D per dieną gali sumažinti autoimuninių ligų riziką.
Vyresniame amžiuje papildų vartojimas gali padėti palaikyti raumenų funkciją ir pusiausvyrą, taip sumažinant kritimų ir lūžių riziką. Gydymas turi būti pagrįstas kraujo tyrimais – viršijus 4000 TV per dieną ribą gali išsivystyti hiperkalcemija ar sutrikti inkstų veikla.
Svarbios papildų vartojimo rekomendacijos:
Dozavimą parinkti individualiai, pasitarus su gydytoju
Vartoti pakankamai vandens, siekiant pagerinti pasisavinimą
Papildomai vartoti kalcio, jei siekiama sustiprinti kaulų tankį
Papildomi rekomenduojami papildai
Vitamino D3 (cholekalciferolis) forma yra geriau įsisavinama nei D2, todėl dažniausiai rekomenduojama. Papildai prieinami įvairiomis koncentracijomis ir formomis, pritaikytomis skirtingiems poreikiams.
Populiariausios papildų formos:
Standartinės tabletės – 400 TV, 800 TV, 1000 TV ar 2000 TV D3 tabletės, tinkamos palaikomajam vartojimui
Receptiniai stiprūs preparatai – 50 000 TV kapsulės arba 8000 TV/ml tirpalai, skirti stipriam trūkumui koreguoti
Kombinuoti papildai – vitaminas D su kalciu ar kitomis kaulus palaikančiomis medžiagomis, skirti profilaktikai
Specializuotos formos – skysčiai ar tirpūs purškikliai, naudingi turintiems malabsorbcijos sutrikimų
Dozavimas visuomet turėtų būti koreguojamas pagal konkretaus žmogaus poreikius, todėl prieš pradedant vartojimą būtina pasitarti su gydytoju.
Vitamino D trūkumas: DUK
Ar vitamino D trūkumas turi įtakos vaisingumui?
Taip, vitamino D trūkumas gali mažinti vaisingumo tikimybę.
Vitaminas D dalyvauja keliuose vaisingumui svarbiuose procesuose: palaiko gimdos gleivinės imlumą, skatina kiaušidžių funkciją, padeda embrionui sėkmingai įsitvirtinti ir vystytis. Be to, jo trūkumas gali didinti komplikacijų riziką nėštumo metu – priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos ar nėščiųjų diabeto.
Ar dėl vitamino D trūkumo gali padidėti svoris?
Vitamino D trūkumas nesukelia tiesioginio svorio augimo, tačiau tarp šių veiksnių yra ryšys. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai nustatomas mažesnis vitamino D kiekis, nes jis linkęs kauptis riebaliniame audinyje ir tampa mažiau biologiškai prieinamas.
Kai kurie tyrimai rodo, kad vitaminas D gali turėti įtakos riebalų apykaitai ir apetitą reguliuojančių hormonų veiklai. Nors papildų vartojimas gali padėti mažinti riebalinę masę, šis poveikis nėra pakankamai stiprus, kad reikšmingai keistų kūno svorį. Taigi, ryšys tarp vitamino D ir svorio labiau yra abipusis nei tiesioginis.
Per kiek laiko ištaisomas vitamino D trūkumas?
Lengvas vitamino D trūkumas dažniausiai ištaisomas per 2-3 mėnesius, sunkus – per 6-8 savaites. Korekcijos trukmė priklauso nuo trūkumo sunkumo, vartojamos dozės ir organizmo individualių savybių.
Lengvam trūkumui (virš 20 ng/ml) dažnai pakanka 1 000-2 000 TV per parą.
Esant sunkiam trūkumui (mažiau nei 12 ng/ml), gali būti skiriama 50 000 TV per savaitę 8 savaites arba 6 000 TV per dieną.
Kraujo rodikliai pradeda gerėti per kelias savaites, tačiau simptomų, tokių kaip raumenų silpnumas ar nuovargis, išnykimas gali užtrukti kelis mėnesius. Pasveikimą lėtina aukštas kūno masės indeksas, lėtinės ligos ar netikslus papildų vartojimas.
Ar vitamino D trūkumas susijęs su plaukų slinkimu?
Taip, vitamino D trūkumas yra susijęs su plaukų slinkimu. Klinikiniais tyrimais įrodyta atvirkštinė priklausomybė tarp vitamino D kiekio ir plaukų slinkimo intensyvumo sergant tokiomis ligomis kaip androgeninė alopecija, telogeninis slinkimas ir areatinė alopecija.
Plaukų folikuluose esantys vitamino D receptoriai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant plaukų augimo ciklą, o jų trūkumas gali sutrikdyti šį normalų procesą. Plaukų folikulų sveikata, vitamino D kiekis kraujo serume ir tinkamas plaukų ciklas yra svarbūs šio ryšio veiksniai.
Kai kuriais atvejais, nustačius, kad pagrindinė priežastis yra vitamino D trūkumas, plaukai ataugo.
Ar vaikams gali atsirasti vitamino D trūkumas?
Taip, vaikams dažnai nustatomas vitamino D trūkumas, ypač paauglystėje. Tyrimai rodo, kad 12,1 % vaikų turi mažiau nei 50 nmol/l (20 ng/ml) vitamino D, o tarp paauglių šis rodiklis siekia net 29,8 %.
Didžiausia trūkumo rizika kyla vaikams, kurie:
turi tamsesnę odą;
retai būna saulėje;
turi antsvorio ar nutukimą;
yra maitinami krūtimi be papildomo vitamino D.
Pagal amžių, trūkumas dažniausiai nustatomas paaugliams, o mažiausiai – kūdikiams. Maždaug 70 % kūdikių turi nepakankamą arba ribinį vitamino D kiekį, todėl profilaktinis papildų vartojimas yra būtinas jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių.
Vitamino D trūkumas: Simptomai, priežastys, gydymas
Vitamino D trūkumas – tai būklė, kai organizme nėra pakankamo šio vitamino kiekio, dėl ko silpnėja kaulai, didėja raumenų silpnumas, sutrinka imuninė sistema ir psichologinė savijauta. Vitaminas D yra svarbus kalcio pasisavinimui, fosforo pusiausvyrai ir daugiau nei 200 genų reguliavimui žmogaus organizme.
Vitamino D trūkumo simptomai – tai kaulų skausmas, lūžiai, raumenų silpnumas, nuovargis, depresija ir lėtesnis žaizdų gijimas. D trūkumas dažniau pasireiškia ribotai būnant saulėje, turint tamsesnę odą, virškinimo problemų, antsvorio ar vartojant tam tikrus vaistus. Gydymui taikomi vitamino D papildai, mitybos korekcija ir buvimas saulėje, vertinant vitamino D kiekį organizme individualiai.
Trumpai
Simptomai
Vitamino D trūkumo simptomai dažniausiai pasireiškia kaulų skausmu, raumenų silpnumu ir nervų sistemos pakitimais. Šio vitamino trūkumas gali sukelti osteomaliaciją suaugusiesiems ir rachitą vaikams – pastarasis gali iškreipti kojų formą. Dažnas simptomas – skausmas spaudžiant krūtinkaulį ar blauzdikaulį.
Raumenų silpnumas dažnai jaučiamas viršutinėje kojų, rankų ar liemens srityje – dėl to gali būti sunku lipti laiptais ar išlaikyti stabilumą. Trūkumas gali sukelti mėšlungį, spazmus, nuovargį ir jautrumą skausmui. Su nervais susiję pojūčiai – dilgčiojimas ir jautresnės galūnės.
Vaikams, kuriems nustatytas ilgalaikis vitamino D trūkumas, gali sutrikti augimas ir raida. Vyresnio amžiaus žmonėms ši būklė padidina osteoporozės ir kritimų riziką – o tai smarkiai didina lūžių tikimybę.
Prieš pradedant vartoti vitaminą D, būtina pasitarti su gydytoju ir įvertinti vitamino D kiekį kraujyje.
Priežastys
Vitamino D trūkumo priežastys dažniausiai susijusios su ribotu saulės poveikiu, sveikatos sutrikimais, vaistais ir demografiniais veiksniais. Ribotas saulės spindulių kiekis – dėl prastų oro sąlygų – mažina natūralią sintezę, ypač žmonėms su tamsesne oda.
Virškinimo trakto ligos, tokios kaip celiakija ar Krono liga, gali sumažinti vitamino D įsisavinimą iš maisto. Kepenų ir inkstų sutrikimai mažina šio vitamino aktyvavimą organizme. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nuo epilepsijos, cholesterolio ar kortikosteroidai, trikdo vitamino apykaitą.
Vyresnio amžiaus žmonėms vitamino D trūkumas gali būti dažnesnis, nes su amžiumi mažėja odos gebėjimas sintetinti šį vitaminą. Nutukimas taip pat prisideda prie trūkumo, vitaminas gali kauptis riebaliniame audinyje, sumažindamas jo prieinamumą organizmui.
Mažas vitamino D kiekis dažnai nustatomas sergantiesiems lėtiniu vidurių užkietėjimu ar IBS, kurį lydi pilvo pūtimas ir virškinimo diskomfortas. Šios būklės taip pat trukdo pasisavinti B12 ir magnį, o magnio stoka dar labiau pablogina žarnyno judrumą ir gali paveikti miegą. Nors tiesioginio ryšio su nemiga nenustatyta, žarnyno diskomfortas ir medžiagų trūkumas gali turėti įtakos miego kokybei.
Vitamino D kiekį organizme įvertina gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą. Tikslus įvertinimas leidžia paskirti tinkamą papildų dozę ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Gydymas
Vitamino D trūkumo gydymas priklauso nuo trūkumo sunkumo. Lengvais atvejais gali būti rekomenduojama 600-800 TV (15–20 mcg) per dieną, o esant dideliam trūkumui – iki 10 000 TV (250 mcg). Dozės pritaikomos individualiai, įvertinus paciento amžių, kūno masę, sveikatos būklę ir tyrimų rezultatus.
Simptomų palengvinimui gydymas gali būti nukreiptas į kaulų stiprinimą, nuotaikos stabilizavimą, imuninės funkcijos palaikymą ir osteoporozės prevenciją. Esant rachitui ar virškinimo sutrikimams, gali prireikti sudėtingesnio gydymo – įskaitant hormonų terapiją ar medikamentų keitimą.
Svarbi ir saikingas būvimas saulėje (10-30 minučių per dieną). Tai padeda aktyvuoti vitamino D sintezę odoje. Gydymo metu būtina stebėti vitamino D kiekį kraujyje, dažniausiai pakartotiniai tyrimai atliekami po 3 mėnesių.
Ilgalaikėje priežiūroje svarbus palaikomasis papildų vartojimas mažesnėmis dozėmis ir mitybos optimizavimas. Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Prevencija
Vitamino D trūkumui išvengti svarbios trys strategijos: saulės šviesa, mityba ir papildai. Profilaktikai būtinas buvimas saulėje, vitamino D turintis maistas ir kasdieniai papildai.
Kremas nuo saulės su SPF gali sumažinti vitamino D sintezę iki 95 %, todėl trumpas buvimas saulėje be kremo (prieš pat tepanat apsaugą) padeda palaikyti natūralų kiekį. Tamsesnės odos žmonėms gali reikėti ilgesnės saulės ekspozicijos.
Pagrindinės prevencijos priemonės:
Šios strategijos padeda užtikrinti stabilų vitamino D lygį organizme. Prieš pradedant prevenciją papildais, būtina pasitarti su gydytoju.
Kaip papildai gali padėti?
Vitamino D papildai gali padėti atkurti nepakankamą jo kiekį kraujyje ir sumažinti trūkumo sukeltas pasekmes. Dažniausiai rekomenduojamos dozės: kūdikiams – 400 TV, suaugusiesiems – 600 TV, vyresniems nei 70 metų – 800 TV per parą. Esant stipriam trūkumui, gali būti taikomos didesnės, gydytojo paskirtos dozės.
Papildai gali padėti išvengti arba sumažinti su trūkumu susijusią kaulų demineralizaciją, pavyzdžiui, rachitą ar osteomaliaciją. Kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, VITAL, rodo, kad 2000 TV vitamino D per dieną gali sumažinti autoimuninių ligų riziką.
Vyresniame amžiuje papildų vartojimas gali padėti palaikyti raumenų funkciją ir pusiausvyrą, taip sumažinant kritimų ir lūžių riziką. Gydymas turi būti pagrįstas kraujo tyrimais – viršijus 4000 TV per dieną ribą gali išsivystyti hiperkalcemija ar sutrikti inkstų veikla.
Svarbios papildų vartojimo rekomendacijos:
Papildomi rekomenduojami papildai
Vitamino D3 (cholekalciferolis) forma yra geriau įsisavinama nei D2, todėl dažniausiai rekomenduojama. Papildai prieinami įvairiomis koncentracijomis ir formomis, pritaikytomis skirtingiems poreikiams.
Populiariausios papildų formos:
Dozavimas visuomet turėtų būti koreguojamas pagal konkretaus žmogaus poreikius, todėl prieš pradedant vartojimą būtina pasitarti su gydytoju.
Vitamino D trūkumas: DUK
Ar vitamino D trūkumas turi įtakos vaisingumui?
Taip, vitamino D trūkumas gali mažinti vaisingumo tikimybę.
Vitaminas D dalyvauja keliuose vaisingumui svarbiuose procesuose: palaiko gimdos gleivinės imlumą, skatina kiaušidžių funkciją, padeda embrionui sėkmingai įsitvirtinti ir vystytis. Be to, jo trūkumas gali didinti komplikacijų riziką nėštumo metu – priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos ar nėščiųjų diabeto.
Ar dėl vitamino D trūkumo gali padidėti svoris?
Vitamino D trūkumas nesukelia tiesioginio svorio augimo, tačiau tarp šių veiksnių yra ryšys. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai nustatomas mažesnis vitamino D kiekis, nes jis linkęs kauptis riebaliniame audinyje ir tampa mažiau biologiškai prieinamas.
Kai kurie tyrimai rodo, kad vitaminas D gali turėti įtakos riebalų apykaitai ir apetitą reguliuojančių hormonų veiklai. Nors papildų vartojimas gali padėti mažinti riebalinę masę, šis poveikis nėra pakankamai stiprus, kad reikšmingai keistų kūno svorį. Taigi, ryšys tarp vitamino D ir svorio labiau yra abipusis nei tiesioginis.
Per kiek laiko ištaisomas vitamino D trūkumas?
Lengvas vitamino D trūkumas dažniausiai ištaisomas per 2-3 mėnesius, sunkus – per 6-8 savaites. Korekcijos trukmė priklauso nuo trūkumo sunkumo, vartojamos dozės ir organizmo individualių savybių.
Kraujo rodikliai pradeda gerėti per kelias savaites, tačiau simptomų, tokių kaip raumenų silpnumas ar nuovargis, išnykimas gali užtrukti kelis mėnesius. Pasveikimą lėtina aukštas kūno masės indeksas, lėtinės ligos ar netikslus papildų vartojimas.
Ar vitamino D trūkumas susijęs su plaukų slinkimu?
Taip, vitamino D trūkumas yra susijęs su plaukų slinkimu. Klinikiniais tyrimais įrodyta atvirkštinė priklausomybė tarp vitamino D kiekio ir plaukų slinkimo intensyvumo sergant tokiomis ligomis kaip androgeninė alopecija, telogeninis slinkimas ir areatinė alopecija.
Plaukų folikuluose esantys vitamino D receptoriai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant plaukų augimo ciklą, o jų trūkumas gali sutrikdyti šį normalų procesą. Plaukų folikulų sveikata, vitamino D kiekis kraujo serume ir tinkamas plaukų ciklas yra svarbūs šio ryšio veiksniai.
Kai kuriais atvejais, nustačius, kad pagrindinė priežastis yra vitamino D trūkumas, plaukai ataugo.
Ar vaikams gali atsirasti vitamino D trūkumas?
Taip, vaikams dažnai nustatomas vitamino D trūkumas, ypač paauglystėje. Tyrimai rodo, kad 12,1 % vaikų turi mažiau nei 50 nmol/l (20 ng/ml) vitamino D, o tarp paauglių šis rodiklis siekia net 29,8 %.
Didžiausia trūkumo rizika kyla vaikams, kurie:
Pagal amžių, trūkumas dažniausiai nustatomas paaugliams, o mažiausiai – kūdikiams. Maždaug 70 % kūdikių turi nepakankamą arba ribinį vitamino D kiekį, todėl profilaktinis papildų vartojimas yra būtinas jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių.